ScanpixDėl geopolitikos ir karo Ukrainoje pasaulis ginklus pradeda pirkti iš kitur
Vaizdas, kaip rugsėjo 13-ąją apkūnusis Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas spaudžia ranką Vladimirui Putinui (traukiniu į kosmodromą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose atvykęs pasikalbėti apie Šiaurės Korėjos ginklų pardavimą Rusijos diktatoriui), buvo įspūdingas tiek savaime, tiek tuo, ką bylojo apie prekybą ginklais. Penkioms didžiausioms pasaulio ginklų pardavėjoms (JAV, Rusijai, Prancūzijai, Kinijai ir Vokietijai) tenka daugiau nei trys ketvirčiai eksporto. Bet perspektyvios ginklų gamintojos neduoda senajai gvardijai ramybės. Jos visapusiškai išnaudoja progas, atsiradusias kintant geopolitikai. Ir gauna naudos iš rusų invazijos į Ukrainą.
Prieš Kim Jong-uno kelionę į Rusiją, liepą, Pchenjane lankėsi Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, siekdamas išsiaiškinti, ar galima iš Šiaurės Korėjos gauti priemonių, kurios praverstų nelabai sėkmingai jo šalies vykdomame kare. Šiaurės Korėja mielai rastų pirkėjų savo ginklams. O ir parduoti Rusijai ginklų norinčių režimų nėra daug. Kinija kol kas nebando duoti ko nors daugiau, be dvejopos paskirties lustų (nors dar gali pasiųsti rimtesnių naikinamųjų priemonių per Šiaurės Korėją). Padėjo tik Iranas, kuris pardavė apie 2,4 tūkst. bepiločių orlaivių kamikadzių „Shahed“.
Šiaurės Korėja galėtų duoti įvairesnių ginklų. Be bepiločių orlaivių ir tokių raketų kaip KN-23, kuri yra beveik tiksli rusiškos balistinės raketos „Iskander“ kopija, ji galėtų pasiūlyti savaeigių haubicų ir salvinės ugnies sistemų. Kaip nurodo šaltiniai iš JAV žvalgybos, Šiaurės Korėja jau ne pirmą mėnesį tiekia Rusijai 152 milimetrų sviedinius ir „Katiušos“ tipo raketas. Iš Pchenjano ir Teherano Rusija perka, nes abiem režimams jau taikoma tiek tarptautinių sankcijų, kad jie neturi ko prarasti, o iš sandorių su V. Putino vyriausybe gali daug išlošti. Tos šalys – ne tiek „blogio ašis“, kiek atstumtųjų turgus.
