ScanpixPasaulis pradeda priešiškai reaguoti į klimato politiką. Paramą žaliesiems sprendimams silpnina kaina, patogumas ir bauginimas sąmokslais.
„Turime tinkamai rūpintis savo planeta. Bet tai nereiškia, kad turiu atsisakyti benzininio automobilio ir važinėti elektriniu su akumuliatoriumi iš Kinijos“, – rugsėjo 22-ąją kalbėjo Respublikonų partijos pirmininkė Mičigane Kristina Karamo. Ji perspėjo, esą JAV demokratai bando „įtikinti mus, kad, jei necentralizuosime vyriausybės galių, planetos laukia galas. Skamba kaip viena didžiausių aferų nuo Darwino evoliucijos teorijos.“
Norėtųsi numoti į K. Karamo ranka palaikius nereikšminga ekscentrike, bet ji nėra nereikšminga. Politikė reprezentuoja kraštutinį visame pasaulyje įsibėgėjančio judėjimo priešiškai reaguoti į klimatui naudingą politiką sparną. Vienas geriau žinomų to judėjimo aistruolių gali būti kitas JAV prezidentas. Rugsėjo 27-ąją Donaldas Trumpas pasakė: „Gali būti ištikimas JAV darbininkams arba gali būti ištikimas aplinkosaugos pamišėliams, bet negali būti ištikimas abiem... Nedorėlis Joe (Bidenas) palaiko kairiuosius begalvius, kurie sunaikins automobilių gamybą ir sunaikins pačią mūsų šalį.“
Rugsėjo 20-ąją Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pranešė, kad mažinami nulinės grynosios emisijos tikslai, įskaitant sprendimą penkeriems metams nukelti draudimą prekiauti naujais benzininiais automobiliais. Dviem savaitėmis anksčiau Vokietija ne vieniems metams atidėjo pasiūlymą įvesti griežtas ekologiško namų šildymo taisykles. Prancūzijos gyventojai masiškai protestavo prieš aukštas kuro ir degalų kainas ir gali vieną dieną į prezidentus išsirinkti Marine Le Pen, kuri nepritaria vėjo jėgainių parkams ir mano, kad pereiti prie kitokios energijos reikėtų „daug lėčiau“. JAV dėl klimato kaitos vyksta kultūriniai karai. Antai neseniai vykusiuose respublikonų kandidatų į prezidentus debatuose tik vienas pripažino, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita tikrai vyksta.
