
Kodėl plėtros lėšos nesukuria ekonomikos augimo?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Malavio, vienos skurdžiausių šalių pasaulyje, sostinė gyvena iš užsienio pagalbos. Prie tiesių Lilongvės gatvių, nutiestų XX a. 8-ajame dešimtmetyje Pasaulio banko rūpesčiu, rikiuojasi labdaros organizacijos, plėtros agentūros ir valstybės įstaigos. Neoficialiuose kaimeliuose gyvena užsienio pareigūnus aptarnaujantys virėjai ir valytojai, prie įėjimo į kiekvieną kabo remiančios šalies vėliava. Per penkis pastaruosius dešimtmečius politikos formuotojai pasidalijo darbus: britai finansuoja mokyklas, japonai remia energetikos projektus, Europa padeda žemės ūkiui, airiai globoja namudinį teisingumo aktyvistų sektorių. Sveikatos ministerijoje, išlaikomoje iš Kinijos pinigų, ant durų nurodyti ne skyriai, o pagalbos teikėjai. Ant daugelio užrašyta USAID.
Donaldui Trumpui prieš porą mėnesių įšaldžius agentūros, per kurią JAV išdalija didumą pagalbos, finansavimą, akimirksniu nutrūko kritiškai svarbus darbas. Nors vėliau kiek atleidus vadžias leista tęsti „gyvybę gelbėjančius“ projektus, išlyga taikyta tik gavusiems vietinių plėtros diplomatų pritarimą, o daugumą iš jų išvarė nemokamų atostogų. Atnaujintas vos vienas kitas projektas. Gimdyvių sveikata ir pabėgėlių palaikymu besirūpinančios labdaros organizacijos Malavyje nebedirba ir nesitiki grįžti prie darbo, kol nesibaigs D. Trumpo įsakyme nurodytas 90 dienų terminas. Bet kartu nutrūko daug kitokio pobūdžio projektų. Jie negelbėjo gyvybių. Jų tikslas buvo labiau materialinis – padėti Malaviui prasigyventi.