Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


PERVERSMAI TĘSIS
Sueižėjusi Afrikos politika
The Economist
Scanpix
Dėl visko kalta Prancūzija?.

Nepasitenkinimą kursto korupcija, nesaugumas ir sąstingis. Ateityje galima tikėtis dar radikalesnių permainų.

Ilgą laiką atrodė, kad perversmai Afrikoje – jau praeitis. Tačiau pastaruoju metu jie grįžo su kaupu: per kelerius pirmuosius šio dešimtmečio metus jau įvykę devyni valdžios užgrobimai sudaro daugiau nei trečdalį visų sėkmingų šio amžiaus perversmų Afrikoje. Tokiu tempu per visą trečiąjį dešimtmetį jų bus daugiau nei per bet kurį kitą nuo XX a. septintojo.

Išskyrus naujausią, rugpjūčio 30 d. įvykusį Gabone, visi minėtieji pučai įvyko vadinamojoje perversmų juostoje: 6000 km nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros įmanoma (tiesa, nepatartina) nueiti vien per šalis, kuriose per pastaruosius trejus metus valdžia buvo pakeista jėga (žr. žemėlapį). Žygis iš Gvinėjos į Sudaną vestų per Sahelio regioną į pietus nuo Sacharos, kuriame nuo 2020 m. rugpjūčio įvyko po du perversmus Malyje ir Burkina Fase, o liepą – vienas Nigeryje.

Afriką, kurios plotas didesnis nei JAV, Kinijos, Indijos, Japonijos ir Vakarų Europos kartu paėmus, sudaro ne tik perversmo juosta. Bet perversmai neatsiejami nuo platesnės politinės krizės. Naujausi apklausų bendrovės „Afrobarometer“ tyrimai rodo, kad 24-iose iš 30 Afrikos šalių pritarimas karinių režimų idėjai nuo 2014 m. sustiprėjo.

2023 10 20 13:14
Spausdinti