ShutterstockTurtingų šalių vyriausybėms sunkiai sekasi suvaldyti migraciją
Neteisėta imigracija spaudžia valstybes abiejose Atlanto pusėse. Jūrų migracijos maršrutas tarp Vakarų Afrikos ir Kanarų salų yra toks pavojingas, kad daug metų jo buvo vengiama, bet dabar jis vėl naudojamas. 2023 m. perplaukti šį ruožą bandė apie 30 tūkst. žmonių. Tokios šalys kaip Vokietija kadaise neatstumdavo prieglobsčio prašytojų, bet dabar jau mažina išmokas ir skubina deportacijas. Tikėtina, kad Darjeno sritį, kuri driekiasi Kolumbiją ir Panamą jungiančioje sąsmaukoje, pakeliui į JAV šiemet kirs net pusė milijono žmonių – keturis kartus suvirš daugiau nei per visą antrąjį dešimtmetį.
Lygiagrečiai šioms pavojingoms kelionėms kiek tyliau auga ir legali migracija. Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurią daugiausia sudaro turtingos valstybės, neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 38 jos narės pernai visam laikui priėmė kaip niekada daug – 6,1 mln. – imigrantų. „The Economist“ skaičiavimai rodo, kad imigracija į turtingąsias šalis auga sparčiausiai per pastarųjų 15 metų laikotarpį, iš kurio žurnalas turi patikimų duomenų (žr. 1 grafiką). Visose EBPO valstybėse apie 10 proc. žmonių gyvena ne savo gimtojoje šalyje.
Šiuos statistinius duomenis lemia įvairūs veiksniai, skatinantys žmones bėgti iš tėviškės, ir daugybė vilionių, traukiančių juos į Vakarų šalis. Milijonus žmonių ieškoti geresnio gyvenimo stumia konfliktai kai kuriose Europos dalyse, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos. (Pavyzdžiui, į Europą bent laikinai persikėlė apie 4,7 mln. ukrainiečių.) Keliauti svetur taip pat verčia skurdas, nusikalstamumas ir gaujų smurtas.
