Vyresnysis Stanfordo universiteto mokslo darbuotojas Francis Fukuyama sako, kad pagrindinis iššūkis JAV padėčiai pasaulyje – politinis susiskaldymas šalyje.
Atrodė, kad siaubingi vaizdai, kaip vilties netekę afganistaniečiai bando ištrūkti iš Kabulo, kai rugpjūtį žlugo Vakarų palaikoma šalies vyriausybė, žymi svarbų pasaulio istorijos tašką, JAV nusigręžus nuo pasaulio. Bet realiai amerikiečių eros pabaiga atėjo daug anksčiau. Ilgalaikiai JAV silpnumo ir nuosmukio šaltiniai – labiau vietiniai nei tarptautiniai. Šalis dar ilgus metus turės daug galios, bet tai, kiek įtakos ji išlaikys, priklauso nuo to, kaip jai pavyks spręsti vidaus problemas, o ne užsienio politikos klausimus.
Amerikiečių hegemonijos pikas truko mažiau kaip 20 metų: nuo 1989-ųjų, kai griuvo Berlyno siena, iki 2007–2009 m. finansų krizės. Šalis dominavo daugelyje galios – karinės, ekonominės, politinės ir kultūrinės – sričių. JAV pasipūtimo viršūnė buvo 2003 m. užpultas Irakas, kai JAV tikėjosi pertvarkyti ne tik Iraką ir Afganistaną (užpultą dvejais metais anksčiau), bet ir visus Artimuosius Rytus. JAV pervertino, kiek veiksminga karinė galia siekiant rimtų politinių permainų, o kartu nuvertino savo laisvosios rinkos ekonominio modelio poveikį pasaulio finansams. Dešimtmečio galą paminėjo dviejuose karuose su sukilėliais įklimpę JAV kariai ir finansų krizė, kuri paryškino globalizacijos su JAV priešakyje sukeltą nelygybę.
Termitai grindyse
