Scanpix2000 m. rašėme, kad „aktualiausia moralinė, politinė ir ekonominė mūsų laikų problema – trečiojo pasaulio skurdas“. Tuo metu 28 proc. (1,7 mlrd.) pasaulio žmonių gyveno absoliučiame skurde, t. y. iš 1,9 JAV dolerio arba nė tiek nesiekiančių pajamų per dieną. Iš jų beveik milijardas gyveno Indijoje ir Kinijoje.
Jau kitais metais tuometis banko „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Jimas O’Neillas prie tųdviejų šalių pridėjęs Braziliją ir Rusiją nukalė vieną kertinių pirmojo šio amžiaus dešimtmečio akronimų – BRIK. Nors tuo metu ketvertukui teko tik 8 proc. pasaulinės ekonominės produkcijos apimties, J. O’Neillas teigė, kad dėl gyventojų skaičiaus net ir kukliai ūgtelėjusi vienam gyventojui tenkanti tų šalių produkcijos apimtis reikšmingai padidins tą dalį, o augimą laikė tikėtinu. Investuotojai buvo raginami tai įsidėmėti, kaip ir politikos formuotojai.
2003 m. „Goldman Sachs“ tyrėjai prognozavo, kad 2025 m. bendras BRIK ūkių BVP sieks bent pusę G 6 (JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos) BVP, o jau 2040 m. matė BRIK išsiveržusias į priekį. Horizonte bolavo visai kitoks pasaulis, kuriame didieji besivystantys ūkiai bus iš esmės pasiviję išsivysčiusias Šiaurės pusrutulio šalis jei ne pajamomis vienam gyventojui, tai bent ekonominiu svoriu.
Su pirmąja prognoze buvo pasikuklinta. 2000–2011 m. vidutinis BRIK ūkių augimo tempas, vertinant nominaliais JAV doleriais pagal rinkos valiutų kursus, buvo stulbinamai spartus – po 17 proc. per metus, o G 6 tesiekė 4 proc. Pusę G 6 BVP BRIK pasiekė jau 2017 m., nereikėjo laukti 2025-ųjų. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, 2021 m. BRIK BVP sudarys apie 57 proc. G 6 dalies (žr. 1 grafiką). Kinija pernai pranešė išnaikinusi absoliutų skurdą, o Indijoje absoliučiame skurde gyvenančių žmonių skaičius 2018 m. nukrito žemiau 99 mln., t. y. apytikrio Nigerijos skaičiaus. Tai – istorinis pasiekimas.
