ScanpixKiekvieną savaitgalį Dubajaus priemiestyje su vešlia žaluma lankosi kraustytojų furgonai. Svetimšaliai kraunasi daiktus. Buvusio finansų ministro Nassero Al Shaikho skaičiavimu, šiemet Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kuriems priklauso Dubajus, neteks 10 proc. gyventojų. COVID-19 nusiaubė šį Persijos įlankos prekybos ir transporto mazgą. Dubajui priklausanti oro bendrovė „Emirates“ nurodo, kad galbūt atleis 30 proc. iš maždaug 100 tūkst. darbuotojų.
Beveik visi darbo JAE netekę žmonės – migrantai, sudarantys kone 90 proc. gyventojų. Neturint darbo jiems tenka išvykti iš šalies. Ne pats maloniausias procesas, kai esi bankininkas ar architektas, o tiems, kurie plaudavo indus dabar uždarytuose viešbučiuose ar mūrijo plytas statybų aikštelėse, tai gali būti tikras košmaras. Evakuaciją užsisakė apie 500 tūkst. JAE gyvenančių indų; liepos pabaigoje evakuota mažiau kaip pusė.
Daug migruojančių darbininkų taip ilgai laukė skrydžių, kad išleido visas santaupas. Kai balandį prarado darbą statybose, Asadas (vardas pakeistas) gavo 1,1 tūkst. JAV dolerių išmoką, bet beveik viską teko išleisti maistui ir kitoms būtiniausioms reikmėms, Dubajuje daug brangesnėms nei gimtajame Pakistane. Jį sutikome prie oro uosto, kur stoviniavo norėdamas parūkyti prieš skrydį į Lahorą. „Pora metų ir važiuoju namo beveik tuščiomis“, – guodėsi vyras. Kai kuriems jo draugams dar blogiau – jie iki šiol skolingi pinigų darbą suradusiems tarpininkams, atvežusiems juos į Persijos įlanką.
