ScanpixNetrukus bus patikrinta hipotezė, ar didžiajam mokslui būtina minties laisvė
Sausio 3-iąją kinų kosminis laivas „Chang’e-4“ nusileido Mėnulyje. Tai anaiptol nebėra tokia pasiekimų viršūnė kaip kadaise. Šiemet kosminius laivus ten pat bandys nutupdyti Indijos vyriausybė, taip pat gerai finansuojama Izraelio entuziastų grupė, o 2020 m. į Mėnulį ruošiasi kelios amerikiečių įmonės. Tačiau visais planuojamais atvejais taikomasi į artimesnę Mėnulio pusę, atsisukusią į Žemę, tad rūpestinga juos iš Žemės valdanti komanda galės be vargo sekti laivus akimis, kaip ir kitais kartais, kai Mėnulyje leidosi amerikiečiai, sovietai, o nuo 2013-ųjų ir kinai.
„Chang’e-4“ nusileido Von Kármáno krateryje. Jis – kitoje Mėnulio pusėje, o radijo signalui ją pasiekti ne lengviau, nei teleskopu pamatyti, kas ten vyksta. Ten galima nusileisti, o vėliau priimti duomenis tik iš anksto į sumaniai parinktą vietą paleidus ryšio palydovą. Idėjų apie tokias misijas turėjo ir kitos šalys, bet jas įgyvendinusių nebuvo. Kinija rūpestingai didino pajėgumus, kad nukeliautų ten, kur kiti nebuvo, ir pagaliau nukeliavo.
Kinija mielai demonstruoja pranašumo ženklus ir nusiteikusi pasistengti, kad jų būtų. Planetai ir savo žmonėms ji nori parodyti, kad yra pasaulinė supervalstybė – gali pasigirti ne tik milžinišku ūkiu, bet ir ne mažesne geopolitine įtaka, karine galia, įvairiausia švelniąja galia, įspūdinga istorija ir šlovinga ateitimi. Daug prisideda ir mokslas. Kaip kitur, Kinijoje laikoma, kad tai kilnumo suteikiantis siekis, būtinas technologinės pažangos pagrindas. Kinijos vadovų akyse mokslo pažanga būtina ne tik šalies ūkiui, bet ir didesniam kariniam išmanymui bei socialinei pažangai. Jie nori mokslo, kuris padės valstybei projektuoti galią ir spręsti konkrečias vietos gyventojų problemas. Jie nori naujų ekologiškos energijos šaltinių ir nebūti ribojami išteklių. Augant šalies moksliniams įgūdžiams, tokie užmojai atrodo pasiekiami. Nuo nusileidimo Mėnulyje iki jo išteklių eksploatacijos – ilgas kelias. Bet atitinkamos spėlionės – ne retenybė. Nutūpus „Chang’e-4“ vienas „Weibo“ naudotojų rašė: „Kinija pateko į istoriją! Pusė Mėnulio bus mūsų.“
