ScanpixPrezidentaujant Donaldui Trumpui daug žmonių į Kinijos technologinius gebėjimus pažvelgė naujomis akimis. Kai kurie padarė išvadą, kad tai kelia grėsmę Vakarų ūkiams, o gal ir pasaulio saugumui. Naujienų antraštėse tos grėsmės veidu tapo „Huawei“ – nepaprastai sėkminga telekomunikacijų įrangos gamintoja. Amerikiečiai apkaltino bendrovę, kad ši veikia kaip Kinijos valdžios sekimo ir kontrolės kanalas. 2018 m. JAV kirto „Huawei“ skaudų smūgį, uždrausdamos tiekti šiai kinų bendrovei amerikietiškus mikrolustus, būtinus jos gaminiams. Atrodo, kad pasiektas norimas efektas: pernai „Huawei“ pajamos pirmąkart per dešimt metų susitraukė – beveik trečdaliu.
Iki tol buvo neregėta, kad kuri nors valstybė suvaržytų tokio dydžio technologijų bendrovės veiklą. „Huawei“ pajamos buvo artimos „Microsoft“. Bet toks ėjimas turėjo ir kainą. Kadangi D. Trumpo administracijos veiksmai nebuvo glaudžiai derinami su JAV draugais, tai paskatino įvairių kraštų investuotojus pridėti trūkstamas grandis puslaidininkių tiekimo grandinės dalyse, nepasiekiamose JAV teisei.
Antai japonų įmonės patyliukais pradėjo prekiauti savo produktais taip, kad apeitų JAV eksporto administravimo taisykles (EAT), kvalifikuodamos juos kaip „ne EAT objektą“. JAV įmonės, tarp kurių daugelis kinams kasmet parduoda milijardų dolerių vertės įrangos, pradėjo ieškoti neutralios teritorijos, iš kur galėtų toliau eksportuoti. Kelią rodė Singapūras ir Malaizija. „Kas savo noru sutiks būti ribojamas JAV vyriausybės?“ – juokiasi teisininkas iš Vašingtono, padedantis technologijų sektoriaus klientams apeiti naujuosius ribojimus.
