ShutterstockSprendžiant vien iš Ramųjį vandenyną nepaliaujamai kertančio Vakarų įmonių vadovų srauto, Kinija tęsia nuo tos vietos, kur baigė prieš COVID-19 pandemiją. Prieš kelias savaites Elonas Muskas iš elektromobilių gamintojos „Tesla“ susitiko su oficialiais asmenimis Pekine, nuvykęs į Kiniją pirmą kartą po daugiau kaip trejų metų. Tuo pačiu metu Jamie Dimonas iš didžiausio JAV banko „JPMorgan Chase“ Šanchajuje buvo surengęs konferenciją, sutraukusią per 2,5 tūkst. klientų iš viso pasaulio. Per pastaruosius tris mėnesius su panašiais vizitais lankėsi šimtai aukštų verslo asmenų. Aukščiausi prezidento Xi Jinpingo pareigūnai juos sutinka nuolat kartodami, kad po pertraukos dėl pandemijos „Kinija grįžo prie darbo“.
Vis dėlto apsipratus vietoje ne vienam vadovui paaiškėja, kad Kinija nebe tokia svetinga. Balandį vyriausybė sugriežtino ir taip griežtą kovos su šnipinėjimu įstatymą ir, pasak „The Wall Street Journal“, pavedė Kinijos šnipų vadovui kovoti su grėsmėmis saugumui, kurias kelia amerikiečių įmonės. Pareigūnai remiasi miglotai suformuluotais su duomenimis susijusiais įstatymais, įvestais per pandemiją, kurie glumina daugelį užsienio įmonių, ne vien amerikiečių. Nemalonumai gali grėsti net dėl tokio nekalto veiksmo kaip su užsienyje esančiu gavėju pasidalytas el. pašto parašas, kai kuriose Kinijos duomenų įstatymų interpretacijose laikomas asmens informacija.
Užsienio verslui Kinijoje pasiekiama erdvė ir taip buvo ribota, jų pačių vyriausybėms su JAV priešakyje dėl geopolitinės įtampos įvedus kinų įmonėms ribojimus. Pasak duomenų bendrovės „Wirescreen“, Vakarų sankcijos taikomos per 9 tūkst. kinų įmonių. Dabar Xi Jinpingas verslui palieka dar mažiau erdvės manevruoti. Blogiau, kad net atsargūs žingsniai dar likusioje erdvėje gali baigtis katastrofa.
