ShutterstockKodėl valstybės turėtų MTEP skirti daugiau pinigų? Yra rimtų argumentų.
Ekonomistams ne naujiena teigti, kad valdžia turėtų labiau finansuoti MTEP. Prieš daugiau kaip 50 metų atlikti teoriniai Kennetho Arrow tyrimai įtikino jo kolegas, kad vien iš privataus sektoriaus negausi tiek inovacijų, kiek reikia ūkiams, kad galėtų maksimaliai augti. Argumentus sustiprino praktinė patirtis, kai XX a. 6-ajame dešimtmetyje su didesnėmis valstybinėmis MTEP išlaidomis sutapo puikūs našumo ir BVP augimo rodikliai.
Taip, realūs teigiamo tokių MTEP išlaidų poveikio bendrai plėtrai įrodymai ne tik gana silpni, bet ir rodo, kad finansavimo momentą ir augimą skiria nemažas laiko tarpas. Bet retas abejoja, kad praktiškai gaunama reikšminga grąža. Šiuo metu turtingos šalys MTEP vidutiniškai skiria kiek daugiau nei 0,5 proc. BVP, tad pora papildomų dešimtinių procentinio punkto dalių galėtų daug pakeisti.
Šiuo atveju ekonomistams pasisekė, kad jie stumia duris, kurias iš kitos pusės kažkas kaip tik bando atverti. Pastaruosius 40 metų valstybinės MTEP išlaidos kaip BVP dalis beveik visą laiką mažėjo (žr. 1 grafiką). Tačiau, kaip rodo skaičiai iš 24 EBPO šalių, 2018 m. (kol kas nėra naujesnių duomenų) valstybių išlaidos MTEP realiais terminais šoktelėjo 3 proc. po ypač sauso laikotarpio po finansų krizės. 2020 m. Prancūzijos vyriausybė pažadėjo per dešimt metų 30 proc. padidinti mokslinių tyrimų biudžetą, pristačiusi naują mokslinių tyrimų strategiją. Finansavimą didina ir Japonijos vyriausybė, taip pat ruošia naują priemonę, kuri bus skirta ambicingiems inovacijų projektams. Tikėtina, kad JAV Kongresas, nenusileidęs Donaldo Trumpo bandymams nurėžti mokslinių tyrimų finansavimą, palankiai vertins naujojo prezidento Joe Bideno pažadą jį didinti.
