Keičiantis ūkiams, kinta ir recesijos. Kokia bus artimiausia?
Prisiminkime 2007-uosius. Mėgstantys pasipuikuoti džiaugėsi pirmos kartos „iPhone“ telefonais, „Netflix“ neturintiems laiko užsukti į „Blockbuster“ skyrių DVD siuntė paštu, didžiausios pasaulyje buvo tokios senųjų laikų ekonomikai atstovaujančios bendrovės kaip „General Electric“ ir „Royal Dutch Shell“, internete karaliavo „Myspace“. Būtent tais iš pažiūros tolimais laikais JAV pastarąjį kartą paniro į recesiją, o įkandin Europa ir didžioji turtingojo pasaulio dalis. Vėliau žmonės pradėjo visai kitaip pirkti, pramogauti, keliauti, skolintis pinigų ir kai kuriais atvejais tikrą perversmą tose srityse padarė grupė galingų pasaulinių technologijų milžinių.
„Ūkio sudėtis nuo 2007 m. pasikeitė, todėl ir recesijos bus visai kitokios“, – sakė Douglasas Elliottas iš konsultacijų paslaugas teikiančios „Oliver Wyman“. Svarbu išsiaiškinti, kokio poveikio tikėtis iš kitos recesijos, nes ji anksčiau ar vėliau vis tiek bus. Ankstesnės daug kainavo. „The Economist“ suskaičiavo, kad per pastarąjį nuosmukį turtinguose ūkiuose darbo neteko 11 mln. žmonių, o didžiųjų biržoje kotiruojamų Europos ir JAV įmonių pelnas atitinkamai susitraukė 51 ir 30 proc. Ekonominio lūžio taške visada nukenčia vertybinių popierių biržos (žr. 1 grafiką). Recesijos rūpi vyriausybėms ir centriniams bankams, nes šiems reikia išsiaiškinti, kaip reaguoti, taip pat įmonėms ir investuotojams, nes nuosmukiai atsijoja pelus nuo grūdų. Pastaruosius tris kartus per recesiją kiekviename iš dešimties sektorių viršutinio kvartilio JAV įmonių akcijos vidutiniškai pabrango 6 proc., o apatinio kvartilio atpigo 44 proc.
