Kinijos prezidentas taikosi į Donaldo Trumpo kiemą.
Geopolitika nelaukia nė vieno, net JAV išrinktojo prezidento. Po D. Trumpo pergalės vos praėjo savaitė su galiuku, o Xi Jinpingas, antro pagal dydį pasaulio ūkio lyderis, jau pasičiupo pluoštą prekybos susitarimų ir susiruošė į Lotynų Ameriką trečią kartą nuo 2013-ųjų. Susitarimai buvo pasiūlyti gerokai anksčiau, nei keitėsi vyriausybė Vašingtone. Bet tokiu metu, kai atrodo, kad grįžta didelio ir blogo jankio įvaizdis, Xi Jinpingui gali pasitaikyti proga padidinti Kinijos įtaką JAV žaidimų aikštelėje.
Kinija regione siekia plėtros. 2015-aisiais ji pasirašė krūvą sutarčių su Lotynų Amerikos šalimis, pažadėjusi per 10 metų padvigubinti dvišalę prekybą iki 500 mlrd. JAV dolerių, o joms tenkančių investicijų apimtį kilstelėti nuo 85–100 mlrd. iki 250 mlrd. JAV dolerių. Gerų santykių Kinijai reikia ir siekiant diversifikuoti energijos šaltinius, rasti naujų rinkų infrastruktūros įmonėms, taip pat projektuoti vadinamąją minkštąją bei karinę galią vakarų pusrutulyje.
Bet Xi Jinpingui, kuris aplankys Ekvadorą, Peru ir Čilę, reikės daug dirbti. Po ilgo augančios prekybos ir glaudesnių santykių laikotarpio daugelis Lotynų Amerikos šalių ima dvejoti, ar verta priimti Kiniją. Regiono eksportas (pridėjus Karibų jūros valstybes) pernai susitraukė daugiausia dėl kritusių Kinijos ūkio apsukų. Šios šalies eksportas sumenko mažiau, todėl Lotynų Amerika turi didesnį prekybos deficitą su ja (žr. grafiką).
