Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 23 d.


PASAULIS 2022. MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS
Aukštesni statymai: nuo žemės atsiplėš virtinė ambicingų misijų
Benjaminas Sutherlandas
Europos paslaptys.

Jei norite įsivaizduoti, kokie pasiekimai laukia kosmoso tyrimų srityje, paimkime Europos kosmoso agentūros (ESA) zondą, kuris 2022 m. viduryje leisis į kelionę apledijusių Jupiterio palydovų link. Erdvėlaivis JUICE praskries kelias planetas ir pagreitintas jų gravitacijos pasieks Jupiterį per mažiau nei aštuonerius metus. Ten, už 45 šviesminučių nuo Žemės, manevruoti tarp šios planetos palydovų bus nelengva. Projekto vadovas Giuseppe Sarris sako, kad ta erdvė – tai lyg mažytė Saulės sistema, nedovanojanti didelių klaidų. Zondas neatsakys į klausimą, ar šios planetos palydove Europoje esama gyvybės, bet mokslininkai tikisi šį bei tą išsiaiškinti apie jos garų čiurkšles. Ir jei 2032 m. pavyktų manevras prie Ganimedo, šis erdvėlaivis taptų pirmuoju, orbita apskriejusiu kitos planetos palydovą.

Žemės palydovas irgi sulauks nemažai lankytojų. 2022 m. zondus į Mėnulį ketina nusiųsti Indija, Japonija, Rusija ir Pietų Korėja. Amerikiečių kosmoso agentūra NASA 2022 m. finansuoja net 18 misijų, nes pagal programą „Artemis“ ruošiasi į Mėnulį sugrąžinti astronautus. Prancūzų ir italų bendrovė „Thales Alenia Space“ ketina 2022 m. pabaigoje amerikiečiams pristatyti orbita aplink Mėnulį skriesiančios kosminės stoties „Gateway“ apvalkalą.

Ne mažiau masina Marsas ir už jo plytintys asteroidai. 2022 m. antroje pusėje ESA planuoja paleisti misiją „ExoMars“, kuriai nepavyko pakilti iš Kazachstano 2020 m., kai buvo susidariusios tam palankios sąlygos. Per šią misiją rusų sukonstruotas nusileidimo aparatas 2023 m. pasiekęs tikslą paleis marsaeigį, kuriuo mokslininkai tikisi toliau ieškoti buvusios ar esamos gyvybės. Kalbant apie asteroidus, 2022 m. NASA ketina paleisti tris zondus, kuriems bus pavesta tirti kosmines uolas, skriejančias tarp Marso ir Jupiterio. 2022 m. pabaigoje amerikiečiai taip pat ketina atlikti supergreitą bandomąjį susidūrimą su nedideliu asteroidu Dimorfu. Specialistai tirs, kaip šis susidūrimas su automobilio dydžio erdvėlaiviu pakeis nekenksmingo akmens trajektoriją, jei kada nors kokia kita uola kėsintųsi pražudyti Žemę.

Per ateities misijas inžinieriams teks nemažai pagraužti nagus. Pirmasis Mėnulyje turėjęs nusileisti Indijos erdvėlaivis „Vikram“ 2019 m. sudužo mūsų palydovo paviršiuje. Rusija paskutinįkart nutupdė zondą Mėnulyje 1976 m., o naujasis projektas „Luna 25“ vis atidėliojamas. Kapsulė „Starliner“, kuria amerikiečių bendrovė „Boeing“ tikisi 2022 m. paleisti pirmąją pilotuojamą misiją, irgi vis susiduria su kliūtimis, tarp kurių buvo stringantys vožtuvai ir problemos su programine įranga.

2022 02 24 11:00
Spausdinti