Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


PASAULIS 2023. KINIJA
Azijos Ukraina? Nusistovėjusi tvarka ỹra, todėl auga karo dėl Taivano tikimybė
Rogeris McShane'as
Mūru už Taivaną.

Nesunku suprasti, kodėl kai kurie JAV generolai mano, kad Kinija per artimiausią dešimtmetį užpuls Taivaną. Galimybė, kad bus užpulta, virš salos, turinčios savo valdžią, kybo nuo 1949 m., kai nugalėtą Kinijos nacionalistų režimą ten išvijo Mao Zedongo komunistai. Prezidentas Xi Jinpingas mielai paskelbtų galutinę pergalę pilietiniame kare. Nuo Mao nė vienas vadovas neteikė daugiau svarbos susivienijimui, kurį Xi Jinpingas sieja su savo „nacionalinio atsinaujinimo“ tikslu. Kinijos ginkluotosios pajėgos aprūpintos ir mokomos pulti. Sklinda kalbos, esą joms liepta pasiruošti iki 2027 m., kai baigsis trečia Xi Jinpingo penkerių metų kadencija partijos vadovo poste. Jo teigimu, susivienijimo negalima atidėlioti be galo.

Naujai susirūpinta 2022 m., kai į Taivaną nuvyko JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Kinijos pareigūnų vertinimu, N. Pelosi kelionė, nors ir ne pirmas analogiškas atvejis, sugriovė nusistovėjusią tvarką, sudarančią nejaukios taikos pagrindą. JAV nepripažįsta Kinijos teisės valdyti Taivaną, bet ir nepripažįsta Taivano kaip nepriklausomos valstybės. Diplomatinius ryšius JAV turi tik su pačia Kinija (nors tiekia ginklus Taivanui). Iki N. Pelosi tokio rango JAV politikas nebuvo lankęsis Taivane kelias dešimtis metų. Jai išvykus Kinija dramatiškai išreiškė pasipiktinimą. Leido virš salos balistines raketas, pasiuntė tuzinus karo laivų ir lėktuvų link jos teritorijos ir surengė aplink visą salą pratybas su tikrais šaudmenimis, tarsi repetuotų blokadą.

Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.

Jei karas atrodys neišvengiamas, tai iš dalies dėl to, kad Kinija mato, kaip Taivanas tolsta. Prieš pusšimtį metų saloje buvo karinė diktatūra ir ją valdė ta pati nacionalistų partija (Gomindanas), kuri, bent teoriškai, sutiko, kad Taivanas – Kinijos dalis. Šiandien tai gyvybe pulsuojanti demokratinė šalis, kuriai vadovauja prezidentė Tsai Ing-wen ir nepriklausomybę remianti Demokratinė pažangos partija. Taivano BVP vienam gyventojui beveik triskart didesnis nei Kinijos. Taivano, turinčio 24 mln. gyventojų, kurie beveik visi yra kinai haniai, laisvės ir klestėjimas – netiesioginis iššūkis Pekino autokratams. Kinijos žadama Taivano autonomija pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“ skamba tuščiai nuo tada, kai Kinija pamynė Honkongą, anksčiau turėjusį tokį pat susitarimą. Apklausos rodo, kad susivienyti nori mažiau kaip 7 proc. taivaniečių.

2023 02 15 10:00
Spausdinti