FreepikPasaulio ekonomika lėtėja ir 2023 m. daugeliui šalių gresia recesija. Federalinei rezervų sistemai (FED) kovojant su infliacija neišvengiamai kylančios palūkanų normos kėsinasi sužlugdyti būsto rinką ir padidinti nedarbą. Dėl griežto pinigų suvaržymo stiprėja doleris, eksportuojantis infliaciją į besivystančias rinkas, todėl joms sunkiau administruoti skolas užsienio valiuta. Europa susidūrė su sunkia energetikos krize, dėl kurios uždaromos gamyklos ir kenčia vartotojai. Nuosmukio mastas labai priklausys nuo oro sąlygų. Kiniją slegia būsto rinkos griūtis ir nestabilumas, kurį sukėlė nulinių COVID-19 atvejų politika, kai bet kurioje šalies dalyje staiga gali būti įvestas griežtas karantinas.
2023 m. pirmoje pusėje gali šiek tiek palengvėti. Europa turi pakankamai dujų atsargų, kad išgyventų švelnią žiemą be didelių krizių. Žaliavų kainos išliks aukštos ir nepastovios, tačiau pakaktų nepasikartoti 2022 m. įvykusiam staigiam kainų šuoliui ir bendroji metinė infliacija šiek tiek sumažėtų. Trumpuoju laikotarpiu didžiausią spaudimą darys FED.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Tačiau nei infliacijos problema, nei energetikos krizė niekur nedings. JAV bazinės infliacijos lygis tikriausiai yra apie 4 proc. ir jį iš dalies lemia įtampa darbo rinkoje: kiekvienam bedarbiui tenka beveik dvi laisvos darbo vietos. Ruošiantis žiemai Europai vėl reikės papildyti dujų saugyklas, bet iš Rusijos jų bus perkama gerokai mažiau nei 2022 m. Jei Kinija atsigaus, pasaulio ekonomika ims augti sparčiau, tačiau drauge šoktels pasaulinė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paklausa, o pasiūla iki dešimtmečio vidurio greičiausiai reikšmingai nepadidės. Augant SGD kainoms ištverti antrąją energetikos krizės žiemą gali būti sunkiau nei pirmąją.
