Didžiosios Britanijos ekonomikai atsigaunant po pandemijos vis ryškiau bus juntamas „Brexito“ poveikis
Atskirti, kur ekonomiką talžo „Brexitas“, o kur – COVID-19, nelengva. 2021 m. sausį baigėsi Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos pereinamasis etapas. Kaip ir tikėtasi, eksportas į ES ir importas iš Bendrijos nulėkė nuo bėgių. Bet valstybei trečiąsyk užsidarius į karantiną buvo sunku pasakyti, kuris veiksnys turi daugiau įtakos. Jei viskas gerai, 2022 m. pandemijos poveikis ims blėsti, bet „Brexito“ padariniai vis dar bus juntami.
Antrą 2021-ųjų pusmetį Didžiosios Britanijos makroekonomikos situacija buvo gana tiesmuka: ekonominė paklausa atsigavo sparčiau nei pasiūla, todėl ėmė trūkti prekių, išryškėjo silpnosios tiekimo grandinių grandys ir prasidėjo infliacija. Mažmenininkų ir gamintojų atsargos sumenko iki kelis dešimtmečius neregėto lygio, o įvairiausių sektorių įmonės skundėsi darbuotojų stoka. Šias negandas iš dalies nulėmė pandemijos padariniai. Vienu metu visame pasaulyje pasikeitė vartotojų paklausa (mažiau paslaugų, daugiau prekių), dėl darbuotojų stokos sutriko gamyba, vėlavo transportas, srautus trikdė karantino suvaržymai, todėl daugelyje turtingų valstybių ėmė trūkti prekių. Šios problemos daug kur jau baigia išsispręsti, bet Didžiojoje Britanijoje jos bus juntamos ilgiau.
2020 m. pabaigoje su ES pasirašyta prekybos sutartis leidžia įmonėms ir vartotojams išvengti muitų ir kvotų prekėms, bet iki tol labai sklandžiai veikiančiame pasienyje vis tiek atsirado naujos trinties. Į Europą gabenamiems maisto produktams atliekama ypač griežta higieninė ir fitosanitarinė patikra, bet dėl muitinės procedūrų gali įstrigti iš esmės bet kurios prekės. Didžioji Britanija nutarė 2021 m. dar neįvesti nuodugnios importuojamų prekių patikros, bet 2022 m. jau nebeturės kur dėtis. Kai kurios mažos ir vidutinės Europos bendrovės jau apsisprendė, kad eksportas į Didžiąją Britaniją nevertas vargo. Britų mažmenininkai mano, kad prekių gali trūkti iki pat 2022 m. antros pusės.
