Iš pradžių JAV. Po to – Europą. O dabar skolų krizė pasiekė besivystančius ūkius.
Jau tuoj dešimt metų, kai sprogo JAV būsto burbulas. Nuo Graikijos nemokumo sukeltos euro krizės praėjo šešeri. Tuodu epizodus siejo sparčiai auganti skola, o tada griūtis. Dabar prasideda trečia skolos kronikų dalis. Šįkart veiksmas vyksta augančiose rinkose. Investuotojai jau atsikratė besivystančiame pasaulyje turėto turto, bet rimtesnė kritusių apsukų agonija dar priešakyje.
Skurdesnėse šalyse skolų krizės – ne naujiena. Tam tikru atžvilgiu šįkart dramos bus mažiau nei XX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiais, kai griūtis lydėjo bankrotai ir iro susietų valiutų ryšiai. Apskritai šiandien besivystančiose rinkose valiutų kursai tapo lankstesni, jos sukaupė didesnius rezervus ir mažesnė skolos dalis yra užsienio valiuta. Vis dėlto griūtis smogs stipriau, nei šiandien tikimasi, ir pakirs pasaulio ekonomiką, kai Federalinė rezervų sistema pradeda didinti palūkanų normas.
Visose trijose skolų trilogijos dalyse ciklas prasidėjo nuo iš užsienio plaukiančio kapitalo, kuris numušė palūkanų normas ir paskatino imti kreditus. Į JAV suplūdęs pasaulinių santaupų perteklius, daugiausia iš Azijos, virto blogosiomis būsto paskolomis ir atnešė katastrofiškų padarinių. Euro zonoje taupūs vokiečiai padėjo finansuoti Airijos būsto ir Graikijos viešųjų išlaidų bumus.
