ShutterstockEkspertams neramu dėl Rytų Azijos ir Artimųjų Rytų
1963-iųjų kovą prezidentas Johnas Kennedy apgailestavo, kad nepavyko susiderėti dėl branduolinių bandymų draudimo. „Manęs, – įspėjo J. Kennedy, – neapleidžia jausmas, kad, jei mums nepavyks, jau 1970 m. vietoj keturių gali būti dešimt branduolinių valstybių, o 1975-aisiais – 15 ar 20.“
Jis klydo. Nors XX a. antroje pusėje daug šalių mąstė apie branduolinius ginklus, gana reta žengė kitą žingsnį ir pabandė realiai susikurti sąlygas jiems gaminti (žr. grafiką). Iš jų vienos liovėsi subyrėjus pačiai šaliai (Jugoslavija), kitos – pasikeitus šalies politikai (Brazilija), trečios – spaudžiant sąjungininkams (Pietų Korėja), ketvirtos – priverstos ginklu (Irakas).
Šiandien prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) prisijungusios 185 šalys, atsižadėjusios branduolinio kelio, ir penkios branduolinio ginklo valstybės, kurių atitinkamas statusas pripažįstamas sutartyje, t. y. JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Rusija. Keturios iš prie sutarties neprisijungusių branduolinių valstybių niekada nebuvo jos pasirašiusios (Indija, Izraelis ir Pakistanas) arba pasitraukė (Šiaurės Korėja).
