Po ketverių katastrofiškų kraštutinės dešinės populisto Jairo Bolsonaro, nusiaubusio atogrąžų miškus ir vadinusio pandemiją „menku gripu“, valdymo metų, 2023-iaisiais, Brazilija turės naują prezidentą. Po aršios ir kartais žiaurios kampanijos vadovauti šaliai grįš kairiosios Darbininkų partijos įkūrėjas Luizas Inácio Lula da Silva, tas pačias pareigas ėjęs 2003–2010 m. Spalio 30-ąją antrame rinkimų ture surinkęs 50,9 proc. balsų jis įveikė J. Bolsonaro, už kurį balsavo 49,1 proc.
Prieš rinkimus J. Bolsonaro ruošė gerbėjus manyti, kad bet koks kitas rezultatas nei jo pergalė reikš „sukčiavimą“. Paskelbus rezultatus, jis beveik dvi dienas nesutiko kalbėti, bet galiausiai pasakė, kad laikysis konstitucijos atverdamas kelią valdžiai perduoti.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Jam pasitraukus Brazilija grįš į pasaulio areną kovoje su klimato kaita ir dėdama pastangas pasiekti taiką bei demokratiją Lotynų Amerikoje ir turbūt svarbiausia – kaimynėje Venesueloje. L. I. Lula da Silva stengsis, kad vėl normaliai funkcionuotų sunkumų užgultos Brazilijos institucijos, kartu vykdys kairiuosius ekonominius ir socialinius planus. Bet jam nebus lengva suvaldyti konservatyvų Kongresą ir suvienyti susiskaldžiusią šalį. Daug brazilų tebekaltina jo Darbininkų partiją dėl didžiulio korupcijos skandalo „Lava Jato“ („Automobilių plovykla“) ir dėl 2014–2016 m. recesijos, nuo kurios ūkis iki galo taip ir neatsigavo.
