ScanpixTaip pat atskleidė įvairius atsiskyrimo sunkumus.
Jungtinės Karalystės eksperimento Europoje, trukusio 47 metus, galas turėjo šį tą škotiško. Pernai sausio 29-ąją, po trejų britus išvarginusių derybų metų, Europos Parlamentas (EP) Briuselyje ratifikavo „Brexito“ skyrybas. Tuo metu dūdmaišininkas aikštėje grojo liaudies melodiją „Škotijos žiedas“ ir Europos himną „Odė džiaugsmui“. Škotijos nacionalinei partijai (SNP) atstovaujanti EP narė Aileen McLeod kitiems nariams pasakė, kad jos šalis greitai grįš: „O kol kas labai tikiuosi, kad Škotijai paliksite įjungtą šviesą.“ Po balsavimo daugelis EP narių susikibę rankomis sudainavo nacionalinio škotų poeto Roberto Burnso dainą apie draugystę „Auld Lang Syne“.
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas surengė du konstitucinius referendumus, galinčius neatšaukiamai pakeisti Jungtinę Karalystę. Jis tikėjosi, kad abu be vargo laimės. 2014 m. D. Cameronas leido škotams balsuoti, ar nori nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. 55 proc. škotų balsavo prieš, ir kitą rytą D. Cameronas pareiškė, kad klausimas ketvirčiui amžiaus išspręstas. Bet 2016 m. sėkmė jam nebenusišypsojo. Referendume dėl ES narystės 52 proc. britų išreiškė norą išstoti.
