Maištingi kandidatai paprastai pakeičia juos nominavusią partiją, net jei netampa prezidentais
Kiekviename žemyne šis asmuo atrodo gerai žinomas. Italams jis – dar vienas Silvio Berlusconi, Pietų Afrikos Respublikos gyventojams – Jacobas Zuma, tailandiečiams – Thaksinas Shinawatra. Lotynų Amerika, galima sakyti, išrado tokį tipažą – argentiniečiams jis primena Juaną Peróną. Tie, kuriuos Donaldas Trumpas gąsdina, kartais jį lygina su XX a. 4-ajame dešimtmetyje Europoje pasirodžiusiais fašistais. Bandymai rasti D. Trumpo pirmtaką kyla iš noro suprasti, kas bus toliau.
Siūlome tokią prognozę: D. Trumpo, kuris respublikonų suvažiavime Klivlande lipo ant scenos ir buvo nominuotas dalyvauti prezidento rinkimuose, poveikis šiai partijai truks ilgiau, nei dabar atrodo išrinktiesiems jos nariams, net jei lapkritį jis pralaimės rinkimus.
Kol kas dauguma respublikonų tokiai minčiai priešinasi arba dėl to nesijaudina. „Nemanau, kad nominavus D. Trumpą realiai keisis tai, kam atstovauja į dešinę nuo centro esanti JAV partija“, – po pirminių rinkimų sakė „National Public Radio“ kalbintas Senato daugumos lyderis Mitchas Mc-Connellis. „Žinote, manau, kad kas nors kitoniško ir kas nors naujo turbūt naudinga mūsų partijai“, – CNN kalbėjo Respublikonų nacionalinio komiteto vadovas Reince’as Priebusas su viltimi balse. Paulas Ryanas, kuris ir vykstant kampanijai, ir vėliau D. Trumpui negailėjo kritikos, gimtojo miesto laikraštyje rašė: „Mūsų darbotvarkę sudarančiais klausimais bendrų taškų yra daugiau nei nesutarimų.“
