Meniu
Prenumerata

pirmadienis, birželio 24 d.


GEROVĖS VALSTYBĖS ATEITIS
COVID-19 pakeitė gerovės valstybę. Kurie pokyčiai išliks?
The Economist
Shutterstock nuotr.

Pandemija gali atversti naują skyrių socialinės apsaugos tinklų srityje

Pandemija gali atversti naują skyrių socialinės apsaugos tinklų srityje

„Staiga žemė išslydo iš po kojų“, – pasakoja trisdešimtmetis londonietis Willas. Baigęs universitetą jis dirbo meno rinkodaros srityje. Pandemija viską apvertė. Grėsė būti atleistam. Išsigelbėjimu tapo Jungtinės Karalystės vyriausybės pristatytas subsidijuojamų priverstinių atostogų planas, be kurio jis būtų likęs be darbo ir nepritekliuje. Po tokios patirties vyras linkęs labiau pritarti gerovės valstybei – ir net grandioziškesniems planams, pavyzdžiui, visuotinėms bazinėms pajamoms.

Krizės – karai ar ekonomikos griūtis – atskleidžia stipriąsias ir silpnąsias visuomenių puses ir keičia mąstymą, kaip viską galima ir reikėtų tvarkyti. Pandemija privertė naujai pažvelgti į visuomenės sutartį, ypač kaip reikėtų paskirstyti riziką individams, darbdaviams ir valstybei. Prieš COVID-19 priemonių paketams skirtas biudžetų lėšas nublanksta net intervencijos po pasaulinės finansų krizės. Niekas iš gyvųjų nėra matęs didesnės gerovės valstybės plėtros. Vyriausybės šįkart gelbėjo gyventojus, o ne bankus, ir tai gali atversti naują skyrių gerovės valstybės istorijoje.

2021 04 13 07:00
Spausdinti