ScanpixAr pasauliui pamažu grįžtant prie įprasto gyvenimo gripas vėl atkus?
2020-ųjų rugsėjį Šiaurės pusrutulio gydytojai ir visuomenės sveikatos pareigūnai buvo nusiteikę budriai. Jie nežinojo, ko pirmąją pandemijos žiemą laukti iš COVID-19. Atšalus orams kvėpavimo takų virusai paprastai suaktyvėja. Greta buvo ir įprastas rūpestis dėl gripo – kintamos formos viruso, nuo kurio kasmet suserga ir miršta daug žmonių. Gydytojai būgštavo, kad blogiausiu atveju vienu metu susidės ir COVID-19, ir gripo protrūkiai, o tada persipildytų ligoninės ir padaugėtų mirčių – kiltų dviguba pandemija.
Būgštavimai nepasitvirtino. 2020-ųjų pabaigoje ir 2021-ųjų pradžioje daugelyje pasaulio kraštų COVID-19 atvejų toliau daugėjo, bet gripo banga taip ir nekilo. Vis dėlto šiandien tiems patiems ekspertams vėl neramu. Tikėtina, kad 2020–2021 m. nepasirodęs gripas pablogino 2021–2022 m. sezono perspektyvas: protrūkiai gali prasidėti anksčiau, trukti ilgiau, nuo jų gali nukentėti gerokai daugiau žmonių nei įprastai.
Sezoninį gripą sukelia grupė virusų, kurie pasaulyje cirkuliuoja paukščiuose, žmonėse, kituose žinduoliuose ir peršokdami iš vienų į kitus. Šiaurės pusrutulyje, kuris tam tikslui maždaug apibrėžiamas kaip Šiaurės Amerika, Europa, Šiaurės Afrika ir Vakarų Azija, gripo sezonas paprastai kasmet prasideda apie spalį, o piką pasiekia kitų metų sausį ar vasarį. Pietų pusrutulyje sezonas prasideda maždaug gegužę, o piką pasiekia birželį–rugpjūtį.
