Darbuotojai visame pasaulyje susidūrė su sunkumais dėl 2020 ir 2021 m. siaučiant pandemijai taikytų apribojimų. Per pirmuosius pandemijos metus dirbtų valandų skaičius pasaulyje sumenko 9 proc. Kai kuriose šalyse nedarbo lygis išaugo taip staigiai, kad sutrikdė socialinės apsaugos sistemos kompiuterių darbą. Didžiausia našta teko mažai mokamiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams. Kai kurie analitikai nerimauja, kad pandemija taps sudėtingesnės eros pradžia, kurioje minėtiems darbuotojams bus sunkiau rasti darbą ar juos pakeis robotai. Vis dėlto yra priežasčių nepasiduoti pesimizmui.
Darbo rinkos plėtra išsivysčiusiose šalyse jau pralenkė lūkesčius. 2020 m. viduryje turtingųjų šalių klubas EBPO įvertino, kad per antrą COVID-19 bangą nedarbo lygis EBPO šalyse 2021 m. pabaigoje galėtų pasiekti 9 proc. Realybėje daugelis valstybių susidūrė su trimis ar keturiomis viruso bangomis. Tuo metu nedarbo rodikliai buvo kur kas mažesni, nei tikėtasi (šiuo metu yra apie 6 proc.). Net ir tų šalių, kurios atsigauna įprastai lėtai, pavyzdžiui, euro zonos narės, ekonomika atsitiesė greitai.
Trys veiksniai lemia, kad 2022 m. situacija darbo rinkoje viršys lūkesčius. Pirmiausia, tai nuotolinis darbas (žr. ankstesnį straipsnį). Skaičiuojama, kad žmonės iš namų dirbs iki penkių kartų daugiau laiko nei prieš pandemiją, ir dėl to bus didesnis jų pasitenkinimas bei produktyvumas.
Antras veiksnys susijęs su automatizacija. Daugelis ekonomistų mano, kad pandemija paspartins robotų iškilimą, o darbus perims dirbtinis intelektas. Ankstesnės pandemijos iš tiesų paskatino automatizaciją. Iš dalies dėl to, kad robotai neserga. Kaip rodo „The Economist“ analizė, įrodymų, jog mašinos perimtų darbus, nėra daug. Darbo vietos, kurios turėtų nukentėti nuo automatizacijos, kuriamos taip pat sparčiai kaip ir visos kitos.
