Dėl susidariusios situacijos „kaltas“ nuotolinis darbas, „Uber“, nebrangios paskolos automobiliui ir internetas.
Juana į JAV atvyko iš Gvatemalos. Ji dirba valytoja ir anksčiau į darbą važiuodavo autobusu. Tokia kelionė ją vargindavo. Nebūdavo lengva po ilgos darbo dienos eiti į autobuso stotelę. Ypač lyjant, kaip kartais nutinka Los Andžele. Dabar Juana visur važiuoja automobiliu, net į vietinį prekybos centrą už kelių kvartalų. Ji buvo išsikėlusi du siekius: išmokti anglų kalbos ir įsigyti automobilį. Ir abu sėkmingai įgyvendino.
Nors Los Andželas jau nuo Antrojo pasaulinio karo tvarkosi taikydamasis prie automobilių eismo, jis labiau nei daugelis kitų JAV miestų stengėsi keisti padėtį. Nuo 1990 m. rinkėjai tris kartus pritarė mokesčių didinimui, kad būtų pinigų viešajam transportui. Sparčiai – jei ne Kinijos, tai bent turtingojo pasaulio standartais – buvo nutiestas geležinkelis, išplėtotas greitųjų autobusų tinklas. Bet vis mažiau žmonių sėda į viešąjį transportą. Per penketą pastarųjų metų keleivių srautai Los Andželo metropolinėje teritorijoje sumažėjo 19 proc.
