Atlaisvinsi suvaržymus, pasipils mirtys. Imsiesi griežtai, neatlaikys ūkis.
Pavarčius lapkričio 29-osios numerį, oficialaus Komunistų partijos ruporo „People’s Daily“ skaitytojams galėjo kilti įspūdis, kad kovoti su COVID-19 sekasi puikiai. Pirmame puslapyje komentare apie pirmąjį Xi Jinpingo dešimtmetį Kinijos vadovo poste jis giriamas, kad sukontroliavo pandemiją, stabilizavo ūkį ir nugesino krizes. Apie sparčiai augantį naujų užsikrėtimų skaičių, sunkią ūkio padėtį dėl masinių, griežtų ir ilgalaikių su visuomenės sveikata susijusių ribojimų ir visoje šalyje prieš Xi Jinpingo nulinių COVID-19 atvejų strategiją pratrūkusius protestus nebuvo nė žodžio.
Realybė, deja, ne tokia sukalbama kaip „People’s Daily“. Xi Jinpingas pateko į krizę, dėl kurios pats kaltas, o greitos ar neskausmingos išeities nėra. Naujų COVID-19 atvejų lygis beveik rekordinis (žr. 1 grafiką). Liga pasiekė daugiau nei 85 proc. Kinijos miestų. Bandysi padėtį sukontroliuoti dar griežtesnėmis priemonėmis, dar labiau išaugs ekonominė kaina ir dar labiau pakurstys visuomenės pyktį. Leisi ligai plisti, mirs šimtai tūkstančių žmonių, o gal ir daugiau. „The Economist“ sumodeliavo tikėtiną dabartinio Kinijos protrūkio eigą. Ligai leidus nekontroliuojamai plisti, net tariant, kad intensyviąją terapiją gaus visi pacientai, kuriems jos reikės (o negaus), tikėtina, kad mirs apie 680 tūkst. žmonių. Atrodo, kad Kinijos vadovai ieško aukso vidurio, bet neaišku, ar toks galimas.
Nulis COVID-19 atvejų – milžiniškas uždavinys su bauginamai dideliu tikslu: nustatyti kiekvieną virusu užsikrėtusį asmenį ir per kelias valandas izoliuoti tiek jį, tiek artimai su juo kontaktavusius žmones. Atsisakydama gyventi su virusu, Kinija taiko masinį testavimą po šimtus milijonų žmonių per dieną, visoje šalyje steigia laikinuosius karantino centrus, mėnesiams uždaro ištisus miestus ir net regionus. Partijos vadovų teigimu, tik taip galima apsaugoti Kinijos žmones, kai šalyje tiek gyventojų, sveikatos priežiūros sistema silpna ir daug senolių.