Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 21 d.


PASAULIS 2022. MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS
Dideli ir maži klausimai: nauji moksliniai prietaisai bandys nežinomybės ribas
Alokas Jha
Tamsiosios energijos paieškos senamadiškais metodais.

Iš ko sudaryta Visata? Iš kur ji atsirado? Ir kaip pasibaigs? Šie klausimai neduoda ramybės ištisoms fizikų kartoms, todėl jie vis bando didelių ir mažų reiškinių ribas.

Kosminių tyrimų srityje artėjančiais metais astronomai sulauks naujo didelio prietaiso. 2022 m. bus paleista Veros C. Rubin observatorija (VRO), kurioje moksliniai stebėjimai turėtų prasidėti 2023 m. Kiekvieną naktį nuo kalno viršūnės Čilėje šios observatorijos prietaisai su 15 sekundžių išlaikymu fotografuos 40 kartų už Mėnulį didesnius dangaus plotus. Visą dešimtmetį kas 3–4 naktis bus įrašoma iš šių 3200 megapikselių nuotraukų sudaryta regimojo dangaus skliauto panorama. Projektą vykdančių mokslininkų teigimu, taip siekiama užfiksuoti visų laikų ilgiausią pagreitinto judesio Visatos vaizdo įrašą.

Tai leis mokslininkams ieškoti atsakymų į svarbius klausimus: pavyzdžiui, kas yra tamsioji energija, paslaptinga medžiaga, dėl kurios, atrodo, plečiasi Visata. Turint galvoje, kad ji sudaro apie 70 proc. viso kosmoso, tai didžiulė astronomų žinių spraga.

VRO tamsiosios energijos klausimą spręs keleriopai. Viena strategijų bus kaip niekada smulkmeniškai matuoti Visatos plėtrą. Tai bus daroma ieškant Ia tipo supernovų, t. y. masyvių žvaigždžių priešmirtinių konvulsijų. Šie sprogimai visada yra lygiai tokio pat ryškumo, todėl išmatavus Ia supernovos ryškumą stebint iš Žemės galima apskaičiuoti atstumą iki jos. Taigi šie sprogimai astronomams yra tam tikra kosminė liniuotė. VRO bus pakankamai jautri, kad aptiktų milijonus šių supernovų – 100 kartų daugiau, nei iki šiol atrasta. Tai padės astronomams susidaryti geresnį vaizdą, kaip plečiasi Visata ir kaip ta plėtra galėjo keistis laikui bėgant.

2022 03 06 06:45
Spausdinti