ShutterstockAtpigs ne tik kodas, bet ir patys programuotojai
Programinės įrangos kūrėjų pasaulyje vyksta du dideli pokyčiai. 2022 m., kai buvo pristatytas „ChatGPT“, įvairių įmonių vadovai puolė ieškoti būdų, kaip pasitelkti generatyvinį dirbtinį intelektą (DI) savo reikmėms. Dauguma šių pastangų beveik nieko nedavė. Išskyrus programavimą. Kaip rodo apklausos, programuotojams generatyvinis DI atrodo toks naudingas, kad jį naudoja jau apie du penktadalius šių specialistų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Programuotojų profesija keičiasi ir kitu aspektu. Vis daugiau pasaulio inžinierių yra iš besivystančių rinkų. Standartinės programuotojo apibrėžties nėra, bet vienas būdų įvertinti šį rodiklį yra pažvelgti į populiarios programinio kodo saugojimo ir dalijimosi juo platformos „GitHub“ naudotojus. 2020 m. skurdesnėse šalyse gyvenančių naudotojų skaičius viršijo turtingųjų pasaulio šalių naudotojus. Remiantis tuo pačiu rodikliu prognozuojama, kad per kelerius ateinančius metus Indija aplenks JAV ir taps didžiausiu pasaulyje programuotojų telkiniu (žr. 1 grafiką).
Šių permainų neįmanoma ignoruoti, nes programuotojai yra itin vertinami ir gerai uždirba (žr. 2 grafiką). Programuotojo darbo užmokesčio mediana JAV yra tarp 5 proc. visų geriausiai apmokamų profesijų, t. y. programuotojai kartais uždirba net daugiau nei branduolinės energetikos inžinieriai. Technologijų milžinėms šių specialistų reikia, kad jų platformos būtų kuo patrauklesnės, o kitų sektorių vadovai irgi vis dažniau perka programuotojų paslaugas siekdami suskaitmeninti savo verslą ir tikėdamiesi, kad tai padidins našumą bei produktų patrauklumą. Atrodo, kad ateityje programuotojų bus tik daugiau, jie taps našesni, o programinė įranga pigs.
Programinės įrangos įmonės „GitClear“ tyrimas atskleidė, kad maždaug per pastaruosius metus kodo kokybė suprastėjo. Ji spėja, kad dėl to kaltas DI modelių naudojimas.
Naujos technologijos dažniausiai padeda programuotojams. Pavyzdžiui, atsiradus internetui nebereikia švaistyti laiko ieškant atsakymų vadovėliuose. Atrodo, kad generatyvinis DI leis padaryti dar didesnį šuolį. Vienas dalykų, kuo jis gali būti ypač naudingas programuotojams, yra duomenų prieinamumas. Internetiniuose forumuose, pavyzdžiui, „Stack Overflow“, saugomi didžiuliai programuotojų užduotų ir atsakytų klausimų archyvai. Šie atsakymai dažnai gauna įvertinimus, ir tai padeda DI modeliams išsiaiškinti, kuri informacija naudinga, o kuri – ne. Pasak rizikos kapitalo įmonės „Air Street Capital“ atstovo Nathano Benaicho, programavimo procese gausu grįžtamojo ryšio ciklų ir testų, kuriais tikrinama, ar programinė įranga veikia tinkamai. Jie irgi labai naudingi DI modeliams mokytis bei tobulėti.
Dėl to atsirado daug naujų programuotojams padedančių įrankių. Duomenų teikėjas „PitchBook“ stebi apie 250 juos kuriančių startuolių. Kelią rodo didžiosios technologijų įmonės. 2022 m. birželį „Microsoft“ priklausanti „GitHub“ pristatė „Copilot“. Kaip ir daugelis kitų įrankių, gavęs užklausą jis gali rašyti programinio kodo eilutes. Už šio įrankio prenumeratą moka apie 2 mln. žmonių, įskaitant darbuotojus iš 90 proc. „Fortune 100“ sąrašo įmonių. 2023 m. panašias priemones pristatė „Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“ ir „Facebook“ valdanti įmonė „Meta“. Šiemet šį žingsnį taip pat žengė „Amazon“ ir „Apple“. Be to, daugelis įmonių kuria DI grindžiamus programavimo įrankius vidiniam naudojimui.
Vis dėlto DI nauda vis dar ribota. Kai tyrimų bendrovė „Evans Data“ paklausė programuotojų, kiek laiko jiems padeda sutaupyti ši technologija, dažniausias atsakymas, kurį pateikė 35 proc. respondentų, buvo 10–20 proc. Dažniausiai šie įrankiai pasitelkiami paprastam šabloniniam kodui, bet net ir tam šios priemonės nėra tobulos. Programinės įrangos įmonės „GitClear“ tyrimas atskleidė, kad maždaug per pastaruosius metus kodo kokybė suprastėjo. Ji spėja, kad dėl to kaltas DI modelių naudojimas. Kibernetinio saugumo įmonės „Synk“ atliktoje apklausoje daugiau nei pusė organizacijų teigė aptikusios saugumo problemų dėl prasto DI kodo. Sudėtingesnės programavimo problemos šiems įrankiams apskritai neįkandamos.
Naujos kartos įrankiai turėtų būti geresni. Birželį DI startuolis „Anthropic“ pristatė savo naujausią modelį „Claude 3.5 Sonnet“, kuris, be kita ko, programuoja geriau nei pirmtakai. Rugsėjo 12 d. „ChatGPT“ kurianti bendrovė „OpenAI“ pristatė savo modelio naujausią versiją „o1“ ir teigia, kad ji „puikiai tinka tiksliai generuoti sudėtingam programiniam kodui ir ieškoti jame klaidų“.
*****susije*****
DI įrankiai vis dažniau gali padėti atlikti kitas nuobodžias kasdienes užduotis, pavyzdžiui, rašyti pastabas, ką daro vienas ar kitas programinis kodas, arba kurti testus, kuriais tikrinama, ar kodas viską darys tinkamai. Konsultacijų bendrovės „Bain“ duomenimis, kodo rašymas yra tik dalis programinės įrangos inžinieriaus darbo – jam tenka apie 40 proc. viso darbo laiko. Šios priemonės taip pat gali padidinti programuotojų lankstumą padėdamos greičiau persijungti nuo vienos programavimo kalbos prie kitos ir pritaikyti savo įgūdžius įvairiose situacijose. Investicijų bendrovės „Prosus“ atstovas Euro Beinatas sako savo akimis įsitikinęs, kad inžinieriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos ne per tris mėnesius, o vos per savaitę. Neseniai „Amazon“ pranešė sutaupiusi 260 mln. JAV dolerių, kai pasitelkusi DI konvertavo tūkstančius programų iš vieno tipo kodo į kitą.
Šis naujas lankstumas apima ir įvairius programavimo tipus. Anksčiau nedidelei programėlei sukurti kartais reikėdavo komandos iš šešių žmonių, dirbančių su skirtingomis programos dalimis, pavyzdžiui, vartotojo sąsaja arba sisteminiais pagrindais. Jennifer Li iš didelės rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“ sako pastebinti vis daugiau startuolių, kuriuose dirba mažiau žmonių, nes programuotojams lengviau atlikti įvairesnes užduotis. Daugybė informacinių technologijų bendrovių vadovų sako, kad šiandien naujai pasamdytus programuotojus jau galima nepalyginti greičiau supažindinti su įmonės programinės įrangos ypatumais.
Iš pažiūros, tai suteikia pranašumą nepatyrusiems inžinieriams (žr. 3 grafikas). Jie gali greičiau atlikti sudėtingesnes užduotis, o kai kuriuos darbus, kuriuos darydavo anksčiau, gali perimti net neprofesionalai. DI taip pat labiau išpopuliarins platformas, leidžiančias vartotojams rašyti programinį kodą net apie tai visai nenusimanant. Brazilijos kreditoriaus „Banco do Brasil“ darbuotojai naudodamiesi tokia sistema kuria šimtus programėlių, pavyzdžiui, palengvinančių bendravimą su klientais, ieškančiais draudimo produktų.
Kita programavimo perversmo pasekmė ta, kad turtingose šalyse pradedančiųjų programuotojų laukia didesnė konkurencija iš užsienio. Remiantis „Evans Data“ duomenimis, 2023–2029 m. programuotojų skaičius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Lotynų Amerikoje turėtų išaugti atitinkamai 21 ir 17 proc., palyginti su 13 proc. Šiaurės Amerikoje ir 9 proc. Europoje. Taigi tikėtina, kad ir toliau tęsis ofšorinių bei užsakomųjų paslaugų bumas. Konsultacijų bendrovė „Everest“ skaičiuoja, kad maždaug pusė jos išlaidų informacinėms technologijoms, įskaitant daugybę programinės įrangos kūrimo darbų, atitenka išoriniams paslaugų teikėjams. Kitos įmonės, kurios iki šiol informacinių technologijų paslaugas teikė viduje, ima steigti padalinius užsienyje ir taip susimažina darbo užmokesčio sąnaudas. Šioje srityje pasaulio jėgainė yra Indija. 2023 m. programinės įrangos ir su ja susijusių paslaugų eksportas iš šios šalies siekė 193 mlrd. JAV dolerių, pusė jų – į JAV.
Tai padeda įmonėms kontroliuoti išlaidas. „Labai geras būdas didinti apimtį [...] neišpučiant biudžeto“, – sakė Shashi Menonas, vadovaujantis naftos ir dujų paslaugų įmonės „Schlumberger“ skaitmeninei veiklai. Maždaug pusė jo programinės įrangos inžinierių komandos dirba Pekine ir Punėje, Indijoje.
Ofšorinė veikla sudėtingėja. Kai kurie užsienio padaliniai dabar tiekia ne tik paprastą, bet ir pažangią programinę įrangą. Indijos įmonės „Wipro“ atstovas Sanjeevas Jainas pasakojo, kad jo inžinieriai padėjo suprogramuoti „Microsoft“ vaizdo transliacijos paslaugą „Teams“, taip pat dalyvauja kuriant lustus bei programinę įrangą „internetiniams“ automobiliams, palaikantiems ryšį su kitomis paslaugomis bei prietaisais. Kita Indijos įmonė „Infosys“ neseniai pranešė laimėjusi 2 mlrd. JAV dolerių vertės penkerių metų sutartį teikti DI ir automatizavimo paslaugas neįvardytam klientui.
Viena vizijų byloja, kad DI ir programavimo darbų perkėlimas į užsienį masiškai atims darbo vietas iš vakariečių programuotojų, bet kol kas šios baimės atrodo perspaustos.
Nulaužtas kodas
Ką visa tai atneš programuotojams, vis dar neaišku. Viena vizijų byloja, kad DI ir programavimo darbų perkėlimas į užsienį masiškai atims darbo vietas iš vakariečių programuotojų, bet kol kas šios baimės atrodo perspaustos. Norint sujungti atskiras kodo dalis ir patikrinti, ar jos veikia, vis dar reikia didžiulių techninių žinių ir patirties.
Optimistiškesnis požiūris yra tas, kad nuobodžiausius programavimo darbus atliks kompiuteriai, o programuotojai galės skirti laiką sudėtingesnėms ir vertingesnėms problemoms spręsti. Tikėtina, kad ši nuomonė arčiau tiesos. Užsakovams visos šios tendencijos bus naudingos. Už informacines technologijas atsakingi vidurinės grandies vadovai jau seniai skundžiasi, kad jų viršininkai nori labiau skaitmenizuoti veiklą, bet drauge smaugia biudžetus. Plintant DI ir keliant programavimo darbus į užsienį gali paaiškėti, kad jie nori visai ne per daug.
