Formuojasi nauja ideologija.
Liberalizmas – Apšvietos filosofija, ne JAV kairė – prasideda nuo teiginio, kad visų žmonių moralinė vertė vienoda. Iš to kyla lygios visų asmenų teisės. Libertarams tai yra aukščiausi principai. Kairesniems liberalams vienoda moralinė vertė taip pat reiškia teisę į išteklius, būtinus individo gerovei.
Tačiau rasės klausimu daugelis liberalų nesilaikė savo vertybių. „Akivaizdžiomis laikome tiesas, kad visi žmonės gimsta lygūs“, – 1776 m. JAV nepriklausomybės deklaracijoje rašė Thomas Jeffersonas. Praėjus daugiau nei dešimčiai metų valstybės įkūrėjai šalies konstituciją papildė punktu, kad vergas laikytinas trimis penktadaliais asmens. Europoje daugelis liberalų prieštaravo vergijai, bet palaikė despotišką imperinį svetimų kraštų valdymą. „Gal liberalizmo teorija ir liberalizmo istorija – tai naktį prasilenkiantys laivai“, – 1999 m. svarstė Uday Singhas Mehta iš Niujorko miesto universiteto.
Kas tai lėmė? Šiandien šis klausimas ypač svarbus. Normos sparčiai kinta. Protestai, nusiritę per pasaulį nužudžius George’ą Floydą, pasmerkė rasizmą visoje visuomenėje. Įmones apėmė panika, kad joms trūksta įvairovės, ypač aukščiausiose pareigose, dažnai spaudžiant jų pačių darbuotojams. TV kanalai ir spauda keičia taisykles, kas ir kaip turi pranešti naujienas. Kilo kova dėl paminklų ir paveldo, taip pat dėl žmonių, praradusių darbą arba viešai gėdinamų už rasistiniais laikomus žodžius arba poelgius.
