Kas bus, jei JAV prezidentas išpildys pažadus išmesti aplinkos apsaugos įstatymus į šiukšlinę? Likęs pasaulis sugalvos, kaip nenukrypti nuo kurso.
„Tarsi venomis tekėtų ledinis vanduo“, – taip Marakeše lapkričio 18-ąją pasibaigusiame Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikime dėl klimato kaitos viena organizacijos pareigūnių apibūdino įspūdį, patirtą Donaldui Trumpui laimėjus rinkimus. Dvi savaites trukusiame renginyje taip jautėsi ne vienas. Ir pagrįstai. 2012 m. D. Trumpas tviteryje antropogeninį atšilimą pavadino „pramanu“. O rinkimų kampanijoje žadėjo panaikinti JAV aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) ir atšaukti 2015 m. daugiau nei 190 valstybių Paryžiuje priimtą JT susitarimą mažinti šiltnamio dujų emisiją. Bet jau po rinkimų, duodamas interviu „The New York Times“ jis, regis, svyravo. Senoviniame berberų mieste susirinkę šalių atstovai svarstė, ar kovoje su klimato kaita JAV ketina atsisakyti lyderių vaidmens, pavėluotai prisiimto, kai Barackas Obama daug prisidėjo, kad Paryžiaus susitarimas būtų pasirašytas.
Lapkritį įsigaliojusiame susitarime numatytas įsipareigojimas stengtis, kad pasaulinė vidutinė temperatūra pakiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniai virš ikipramoninio lygio. Žinant, kad pasaulyje jau apie 1,2 laipsnio šilčiau, toks tikslas – labai ambicingas (žr. 1 grafiką). 2016-ieji veikiausiai bus karščiausi nuo stebėjimų pradžios.
