JAV trumpam gal ir išloš, bet pasaulis gali ilgam nukentėti
Kanadoje gyvenimas teka gana nerūpestinga vaga. Gegužės 25-osios rytą, penktadienį, džinsais vilkintis ministras pirmininkas Justinas Trudeau, atžingsniavęs į savo biurą Otavoje priešais parlamento pastatą, atrodė atsipalaidavęs. Bendraudamas su „The Economist“, politikas pasakojo apie prekybos derybas su JAV, aiškino, kad jo darbas ‒ apginti Kanados interesus, kad prezidentas Donaldas Trumpas tai supranta, ir kad judviejų „darbiniai santykiai labai geri“.
Bet du trečdaliai Kanados prekybos priklauso nuo JAV. Tad J. Trudeau atsipalaidavimas išgaravo, kai po kelių dienų D. Trumpas neva dėl nacionalinio saugumo uždėjo muitus plienui ir aliuminiui iš Kanados, Europos bei Meksikos. Mintis, kad Kanada kažkuo kelia grėsmę nacionaliniam JAV saugumui, kaip sakė J. Trudeau, yra įžeidžianti ir nepriimtina. O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino muitus neteisėtais ir įspėjo: „Ekonominis nacionalizmas veda prie karo. Būtent tai įvyko XX a. 4-ajame dešimtmetyje.“ Kanados surengtas G7 viršūnių susitikimas, kuris birželio 8–9 d. vyko Šarlevojuje, Kvebeke, takoskyrą tik padidino.
D. Trumpas atėjo į valdžią teigdamas, kad pasaulyje tvyro netvarka, o JAV užsienio politika – apgailėtinai nevykusi. Jo nuostata „Svarbiausia ‒ Amerika“ reiškė, kad nebe JAV darbas tą netvarką iškuopti – šalis turi siekti savų interesų. Pats laikas priešams bijoti, sąjungininkėms sąžiningai sumokėti savo dalį, o pačioms JAV ‒ savanaudiškiau siekti to, ko nori.
