Žmogaus teisių teisininkai bando gelbėti įstatymus, skirtus žiauriems valdovams tramdyti
Retai tarptautiniai teismai turėjo daugiau darbo. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje svarsto pradėti bylas prieš Izraelio vadovus, įskaitant ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, dėl karo nusikaltimų per konfliktą Gazoje. Teismas jau išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Taip pat Hagoje veikiantis Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) svarsto kaltinimus Izraeliui genocidu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre birželį nagrinės reikalavimą, kad Rusija sumokėtų kompensaciją Ukrainai.
Nepaisant lavinos teisinių veiksmų, aktyvistai retai liūdniau vertino galimybes, kad valdovai turės atsakyti už baisius veiksmus. „Stovime prie pragaro vartų“, – sakė „Amnesty International“ vadovė Agnès Callamard. Šalys griauna daugiau kaip septynis dešimtmečius statytą tarptautinę teisę, tarnaudamos „aukštesniam karinės būtinybės ar geostrateginio dominavimo dievui“.
Buvo metas, kai po Šaltojo karo atrodė, kad pasaulis eina tarptautinės taisyklėmis pagrįstos tvarkos link, kai bus mažiau konfliktų, daugiau demokratijos ir atvira prekyba. Teisininkai tikėjosi „visuotinės jurisdikcijos“, tai yra sienų neribojamos kovos su nebaudžiamumu. Kai kurie vadovai, pavyzdžiui, Slobodanas Miloševićius iš Jugoslavijos ir Charlesas Tayloras iš Liberijos, net stojo prieš teismą dėl žvėriškumų.