„Mums labai sunku“, – sako prekiautojas Enockas Banda, kuriam 26-eri, Malavio sostinės Lilongvės turguje stovintis prie keturių varganų dubenų su džiovintomis pupelėmis. „Retas žmogus turi pinigų, kuriuos galėtų leisti, o ūkininkai mums atveža mažiau maišų nei įprastai“, – skundžiasi vyras. Netoli turgaus nuo degalinių į gretimus kelius driekiasi ilgos automobilių eilės, vairuotojams laukiant degalų. Vienoje, kol bus atvežta dyzelino, laukiantys sunkvežimiai per tris dienas nepajudėjo nė milimetro. Čia, kaip ir daug kur Afrikoje, Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis matuojamas brangstančiu maistu ir tuščiais pilvais.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista. Daugiau nei 60 proc. Užsachario Afrikos gyventojų išgyvena dirbdami nedidelių ūkių laukus ir daugiausia valgydami pačių užsiaugintą maistą. Kai kuriose šalyse, kaip antai Malavyje, 80 proc. gyventojų ūkiuose maistą augina tik savo šeimai. Įtraukus rimtesnius ūkininkus, Užsachario Afrika iš viso užaugina 94 proc. jai reikalingo maisto. Be to, regionas labai mažai grūdų parduoda tarptautinėse rinkose, taigi turėtų būti apsaugotas nuo didesnių tarptautinių kainų.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Žinoma, kai kurios šalys, kaip antai Nigerija, importuoja daug maisto, todėl yra jautrios pasaulinių rinkų svyravimams. Ypač nukentėjo Egiptas ir Sudanas, nes jiems importuotų kviečių reikia patenkinti apie pusei maisto poreikio. Vis dėlto maisto kainos išaugo ne tik ten, bet ir beveik visoje Užsachario Afrikoje. TVF vertinimu, 2020–2022 m. pagrindinių maisto produktų kainos regione pakilo vidutiniškai 24 proc. Tai apima vietoje auginamą maistą. Antai Ganoje valgomųjų manijokų kaina pašoko 78 proc.
