Vertiname, kiek Europa susisaisčiusi su galingąja Azijos valstybe ir galimą poveikį
Kaip Europai elgtis su Kinija? Žemynas bando nuspręsti. Kelis dešimtmečius plėtoję prekybos ryšius, europiečiai svarsto, kiek atsisieti. Artimiausi sąjungininkai amerikiečiai blaškosi: viena vertus, kritikuoja Kiniją ir kalba apie karą, kita vertus, siekia deeskalacijos ir mažinti įtampą. Europos šalims nepavyksta susitarti tarpusavyje.
Gegužę ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis laiške paragino Europos šalių užsienio reikalų ministrus rasti „nuoseklią strategiją“ susiduriant su „aštrėjančia JAV ir Kinijos konkurencija“. Bet anaiptol neaišku, kokia tai galėtų būti strategija, kaip ir tai, ar Europa liktų tokia vieninga su JAV, jei kiltų karas dėl Taivano.
Nejaukiai atrodanti pastaraisiais mėnesiais vienas po kito į Pekiną traukiančių Europos šalių vadovų procesija rodo, kad plano nėra. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas su verslo vadovų palyda ten lankėsi lapkritį. Vokietijos užsienio reikalų ministrė, priklausanti kitai partijai, buvo balandį ir negailėjo griežtų žodžių. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas vyko atverti durų savo šalies prekybai. Emmanuelis Macronas demonstratyviai siekė partnerystės su Xi Jinpingu. Jis vyko kartu su 53 įmonių vadovais ir tvirtino, kad Europa turi atsiriboti nuo kinų ir amerikiečių nesutarimų ir konflikto dėl Taivano. Nevykę jo komentarai sukėlė pasipiktinimą Europoje ir JAV.