„ChatGPT“ ir kitos panašios priemonės gali sumaišyti kortas šiame pelningame versle.
Mauntin Vju mieste Kalifornijoje, netoli nuo įlankos, yra vienas didžiausių pelno šaltinių verslo istorijoje. Čia įsikūrusi „Google“, kurios paieškos sistema jau du dešimtmečius yra mėgstamiausi žmonijos vartai į internetą ir patraukliausias reklamdavių stendas. Kiekvieną sekundę „Google“ apdoroja apie 100 tūkst. paieškos užklausų ir pasitelkusi išmanų algoritmą pateikia stebėtinai aktualius atsakymus. Dėl to „Google“ net tapo veiksmažodžiu. Be to, ši paieškos sistema kasdien atveria milijardus galimybių kartu su atsakymais į užklausas pateikti reklamas. Kadangi paieškos rezultatai tokie tikslūs, vartotojai mielai naudojasi šia paslauga, o konkurentams lieka labai nedaug galimybių: visomis kitomis paieškos sistemomis kartu sudėjus naudojasi vos dešimtadalis kasdienių vartotojų (žr. 1 grafiką).
Reklamdaviai už galimybę pasiekti „Google“ vartotojus moka visai nemažai, bet paprastai tik tuomet, kai kas nors apsilanko jų svetainėje. Nuo 2011 m. „Google“ valdančios bendrovės „Alphabet“ pajamos kasmet vidutiniškai augo daugiau nei 20 proc. Per tą laikotarpį ji uždirbo per 300 mlrd. JAV dolerių, atskaičius veiklos išlaidas (žr. 2 grafiką), didžiąją jų dalį – iš internetinės paieškos. Įmonės rinkos vertė ūgtelėjo daugiau nei tris kartus – iki 1,3 trln. JAV dolerių. Tai ketvirta pagal vertę įmonė pasaulyje. Kitaip nei didesniosios brandžios technologijų konkurentės „Apple“ ir „Microsoft“, „Google“ niekada nejautė realaus poreikio perkurti savo verslo modelį. Dabar situacija keičiasi.
Mauntin Vju supurtė startuolio „OpenAI“ sukurtas dirbtiniu intelektu pagrįstas virtualusis asistentas „ChatGPT“. Šis ir kiti panašūs robotai gali ne tik kalbėtis su žmonėmis, bet ir rašyti eilėraščius, istorines apybraižas, kompiuterines programas – beveik viską, ką rašo žmonės. Bankas UBS skaičiuoja, kad nuo lapkričio, kai pradėjo veikti „ChatGPT“, iki sausio per mėnesį juo pasinaudojančių vartotojų skaičius pasiekė apie 100 mln. Sparčiausiai pasaulyje augančiai socialinės žiniasklaidos sensacijai „TikTok“ tam prireikė devynių mėnesių. Kiti panašūs vadinamieji generatyviniai dirbtiniai intelektai geba piešti, kurti muziką arba dainuoti. Vienas „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas pareiškė, kad ši technologija „ne mažiau svarbi nei kompiuteris ir internetas“.
