Uždaryti karantino žmonės mato, kad neblogai turėti kambariokų
Kovo mėnesį, kai Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, 69-erių pensininkas Andrew Davidsonas iš Lemingtono, kuris gyvena vienas, kaip tik buvo pradėjęs namo remontą. Virtuvėje šeimininkavo statybininkai, todėl jis priėmė sesers pasiūlymą porai savaičių apsigyventi pas ją ir jos vyrą Birmingame. Prieš išvykdamas A. Davidsonas paprašė statybininkų virtuvėje sumontuoti laikinus stalviršius, kad niekas netrukdytų grįžti namo, jei nepavyktų sugyventi. Bet A. Davidsonas pas seserį praleido net devynias savaites. „Buvo absoliučiai nuostabu“, – prisimena vyras.
Rytais jie eidavo pasivaikščioti su seserimi ar svainiu arba dirbdavo sode. Po pietų visi išsiskirstydavo prie laisvalaikio pomėgių: vokiečių kalbos pamokų per „Zoom“, ispanų kalbos studijų, audinių marginimo. Jie dalijosi maisto gaminimo ir nepaprastai svarbiomis kepimo pareigomis, kartu valgė. „Gyventi kartu buvo savotiškas atradimas, – pasakojo A. Davidsonas. – Nesinorėjo išvažiuoti.“ Vyras sako, kad po šios patirties galbūt sutiktų ateityje visam laikui apsigyventi su kitais žmonėmis.