Shutterstock„TikTok“ varžovės nervinasi. Vyriausybės žiūri įtariai. Milijardas naudotojų negali atsiplėšti nuo ekranų.
Katei smalsu, kas ant stalviršio. Iš pradžių ji atsistoja ant užpakalinių kojų, tada pašoka pažiūrėti iš arčiau, bet staiga atatupsta atsitraukia lyg nukratyta elektros, pamačiusi foliją. Šią šešių sekundžių dramą, peržiūrėtą daugiau nei 40 mln. kartų, „TikTok“ išskyrė kaip vieną „karščiausių“ naujų vaizdo įrašų.
Apie kačių vaizdo įrašus nuolat juokaujama vakariniuose televizijos šou. Bet dėl jų ir šimtų milijonų kitų į „TikTok“ įkeltų klipų tiek Silicio slėnyje, tiek Vakarų šalių sostinėse ne vienam naktį nesimiega. Šios platformos augimo tempas išgąsdino konkurentes ir reguliuotojus. Jai užteko penkerių metų patekti į aukščiausią pasaulinių socialinių tinklų sluoksnį, JAV pareigūnų anksčiau laikytą tokiu uždaru klubu, nepasiekiamu konkurencijai, kad pradėjo antimonopolinę bylą prieš pagrindinę jo narę „Facebook“. „TikTok“ renkantis naudotojus, o su jais ir reklamos dolerius, didesnės jos varžovės keičia savo programas nusižiūrėjusios nuo jaunosios išsišokėlės. Sukrėtimas gali tuo nesibaigti: „TikTok“ sprendimas pasukti į elektroninę komerciją gali sudrumsti ir kito sektoriaus ramybę.
Vyriausybės turi kitų priežasčių nerimauti dėl „TikTok“. Kaip pirmoji vartotojams skirta programa iš Kinijos, užkariavusi Vakarus, Pekinui „TikTok“ yra pasididžiavimo šaltinis. Bet kadangi programa priklauso kinams, kitų šalių politikams nejauku, kad ji vis labiau prikausto tenykščių gyventojų dėmesį. Jie būgštauja, kad naudotojų duomenys gali patekti į blogas rankas arba Kinijos propagandistai gali pastūmėti naudotojus tam tikro turinio link. „TikTok“ jau uždrausta Indijoje, anksčiau didžiausioje rinkoje. Kitos šalys, įskaitant JAV, galvoja, ko imtis toliau.
