ScanpixKaras – sudėtingas. Ir, kaip savo nusivylimui dažnai sužino pradedantieji karus, neprognozuojamas. Todėl viskas, kas žada sumažinti nenuspėjamumą, veikiausiai tiek paskatins susidomėjimą, tiek pritrauks pinigų. Paimk šiuolaikinių kompiuterių gebėjimą surinkti ir apdoroti neregėtą kiekį duomenų, pridėk vykstantį, duomenis generuojantį karą dabartinio Ukrainos ir Rusijos konflikto forma, taip pat didžiulę įtampą abipus Taivano sąsiaurio ir gali tarti, kad bandymo prognozuoti konfliktų baigtį verslas ne juokais įsisuka. Ir tikrai įsisuka.
Monterėjuje, Kalifornijoje, vieną tam tikslui skirtą programinės įrangos paketą MCOSM sukūrė Aukštosios karinio jūrų laivyno mokyklos (NPS) inžinieriai. MCOSM naudoja algoritmus, pagrįstus duomenimis apie 96 mūšius ir karines kampanijas nuo paskutinių Pirmojo pasaulinio karo metų iki šių dienų. Pateikus informaciją apie pradinį Rusijos bandymą užimti Kyjivą ir pajungti Ukrainą, prasidėjusį vasario 24-ąją, modelis užpuolikei išpranašavo du „operacinės sėkmės“ balus iš septynių, o gynėjams – penkis.
Taikliai. Kovo 25 d. Rusijos pajėgos atsisakė minties paimti Kyjivą ir susiaurino tikslus iki Ukrainos rytų ir pietų. Tuo baigėsi tai, kas dabar laikoma pirmuoju karo etapu. Beje, MCOSM prognozė nebuvo tik laimingas atsitiktinumas. Pasak sistemos kūrėjo Jono Czarneckio, išmanančių naudotojų rankose ji iš esmės pataiko septynias iš dešimties prognozių.
Laikas paskaičiuoti
