ShutterstockKad išsaugotų konkurencinį pranašumą, Gebenės lyga turės pasikeisti.
Kova dėl elitinių Amerikos universitetų – dėl to, kas juos kontroliuoja ir kaip jie valdomi – nesiliauja ir turi ilgalaikių pasekmių tiek patiems universitetams, tiek visai valstybei.
Harvardui gresia Kongreso tyrimas dėl antisemitizmo, Kolumbijos universitetui ką tik iškelta byla dėl kaltinimų įaugusiu priešiškumu žydams. Didžiausios aukštosios mokyklos patiria vis didesnį spaudimą grįžti prie griežtos, egzaminais pagrįstos priėmimo politikos, nes jau daug metų studentai į jas patenka ne vien dėl nuopelnų. Be to, tikėtina, kad netrukus bus atidžiau imtasi patogių mokesčių lengvatų, kuriomis naudojasi šios auksu tviskančios institucijos. Už viso to slypi svarbus klausimas: ar pinigų pritukę ir nelanksčioje mąstysenoje įstrigę JAV universitetai gali išsaugoti konkurencinį pranašumą?
Šią sumaištį paskatino kraštutinė aukštųjų mokyklų reakcija į spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytą išpuolį prieš Izraelį. Dėl šios reakcijos gruodį Kongresas susirinko į svarbų posėdį, kuriame politikai apkaltino tris universitetų rektorius nesugebėjimu pažaboti antisemitizmo. Tuometė Pensilvanijos universiteto rektorė Elizabeth Magill vos po kelių dienų atsistatydino. Buvusi Harvardo universiteto rektorė Claudine Gay sausį pasitraukė iš pareigų kilus iškart dviem skandalams: dėl antisemitizmo universiteto teritorijoje ir plagiato jos pačios moksliniuose darbuose (pastaruosius kaltinimus ji ginčija).
