ScanpixKai kurios vyriausybės bando palengvinti judėjimą
„Nigerija – kažkas tokio, žmogau“, – juokiasi klestinčio Nigerijos kino sektoriaus, vadinamo Nolivudu, 32-ejų žvaigždė Mawuli Gavoras. Jam netinka stereotipas apie Afrikos migrantą, bandantį kiaura valtimi įveikti Viduržemio jūrą. Gimęs ir užaugęs Ganoje, jis dirbo buhalteriu, kol kartą gerbėja pasiūlė išbandyti modelio darbą. Netrukus jis jau buvo Nigerijoje ir gerai uždirbo iš kino.
Daug afrikiečių kyla į panašias keliones, nors paprastai jose mažiau glamūro. Senegalo sostinėje Dakare 25 metų Ibrahimas Bary iš Gvinėjos turguje prekiauja karvių kepenimis, sukabintomis ant kablių. Senegale darbą susirasti lengviau nei tėvynėje. Jis uždirba apie 4,5 JAV dolerio per dieną ir praėjusį mėnesį planavo šeimai į Gvinėją išsiųsti keturių dienų uždarbį. Anksčiau jis buvo taksi vairuotoju Dramblio Kaulo Krante. „Kurį laiką pabūsiu, užsidirbsiu šiek tiek pinigų ir trauksiu namo“, – sakė vaikinas.
Per dešimt metų iki 2020-ųjų užsienyje gyvenančių Užsachario Afrikos gyventojų skaičius išaugo nuo maždaug 20 mln. iki 28 mln. Tai kelia isterijos priepuolius Europoje, kur daug rinkėjų bijo imigrantų antplūdžio. Europa tikrai patraukli afrikiečiams. Vidutinės pajamos ten 11 kartų didesnės ir, nors migrantai iš Afrikos dažnai dirba juodą darbą, jie uždirba vidutiniškai triskart daugiau nei tėvynėje.
