Gerovės valstybė sukurta liberalams sureagavus į kuriamąjį naikinimą, būdingą kapitalizmui. Šiandien ji atsidūrė pavojuje.
1941 m. birželį Williamas Beveridge’as, žymus britų mokslininkas ir valstybės tarnautojas, kuriam tuo metu buvo 62-eji, iš ministro Arthuro Greenwoodo kabineto išėjo su ašaromis akyse. Šis nepaprastai talentingas, bet sykiu linkęs užsispirti, pasipūtęs ir manieringas žmogus norėjo rimtų su vykstančiu karu susijusių pareigų. Kad juo atsikratytų, A. Greenwoodas pasiūlė, atrodytų, nemalonų darbą – peržiūrėti Jungtinės Karalystės socialinio draudimo planus. Taip buvo sukurta šiuolaikinės gerovės valstybės schema.
1942 m. gruodį, surašęs ilgiausią sąvadą, W. Beveridge’as pateikė išvadas apie „penkis milžinus“: ligas, dykinėjimą, neišprusimą, apsileidimą ir stygių. Jis pasiūlė pensininkams, neįgaliesiems ir bedarbiams skirti naujų išmokų, visuotinius vaiko pinigus ir nacionalines sveikatos priežiūros paslaugas.
Prieš pasirodant ataskaitai prie leidėjo biuro naktį nusidriekė ilga eilė. Apklausos rodė, kad visose socialinėse klasėse dauguma pritaria W. Beveridge’o pasiūlymams. Ataskaita buvo išversta į 22 kalbas, o Karališkosios karinės oro pajėgos barstė santraukas virš sąjungininkų pozicijų ir priešo užnugaryje. Dvi pastabomis išmargintos kopijos rastos Hitlerio bunkeryje.
