Kompiuterijos konglomeratui pučiantis didėja ir jo problemos
Geriausias vaizdas į „Google“ atsiveria nuo nederlingos kalvos, stūksančios priešais interneto milžinės būstinę Silicio slėnyje. Tiksliau, į abi būstines, nes dešiniau matyti senoji įmonės buveinė – grupelė žemų biurų pastatų, kuriuos žiedu supa dar dešimtys panašių dėžučių. Kairiau kyla visiškai naujas verslo centras. Išoriškai jis primena milžinišką cirko palapinę, bet viduje dar niekas neaišku: kolonos, medinė apdaila ir beveik jokių sienų. Tokia minimalistine struktūra siekiama architektūrinio lankstumo. „Turėsime galimybę viską perdaryti“, – sakė „Google“ ir jos pagrindinės bendrovės „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai. Įmonei keičiant statinius, permainų neišvengia ir organizacinė struktūra.
„Google“ tapus pamatine naujai įkurto konglomerato „Alphabet“ bendrove ir 2015 m. rugpjūtį S. Pichai perėmus „Google“ generalinio direktoriaus pareigas, interneto paieškos ir reklamos bendrovės metinės įplaukos buvo 66 mlrd. JAV dolerių, o grynosios pajamos – 14 mlrd. JAV dolerių. Praėjusį gruodį, kai „Google“ steigėjai Sergey Brinas ir Larry Page’as perleido S. Pichai ir pagrindinės įmonės vadžias, jo vadovaujamo padalinio pardavimai jau siekė 161 mlrd. JAV dolerių, o pelnas – 34 mlrd. JAV dolerių. Per ketverius metus „Alphabet“ vertė padvigubėjo.
Šie pavydėtini pasiekimai pateisina įmonės dosnumą naujajam vadovui: 2 mln. JAV dolerių per metus atlyginimą ir 240 mln. JAV dolerių vertės akcijų bei pasirinkimo sandorių (priklausomai nuo pasiektų tikslų). Pateisintų ir tam tikrą pasitenkinimą. Bet taip nėra. S. Pichai supranta paveldėjęs organizaciją, išgyvenančią svarbias permainas. Steigėjų pasitraukimas ir įmonės persikėlimas į naująją būstinę – reikšmingi įvykiai, bet esama ir gilesnių priežasčių. „Alphabet“ augant (manoma, kad bent vienu iš įmonės produktų ar paslaugų naudojasi daugiau kaip 4 mlrd. pasaulio gyventojų), stiprėja ir ekonominių bei politinių jėgų spaudimas bendrovei.
