ShutterstockSustabdyti jas bus sunkiau nei Šaltojo karo metais
Iš JAV valstybės departamento ir Rusijos gynybos ministerijos kabinetų pareigūnai pakaitomis kas porą valandų siunčia vieni kitiems signalą tikrindami, ar linija veikia. Po jo beveik visada būna tyla. Pasaulinės branduolinių ginklų kontrolės širdis dar plaka, bet vis silpniau.
Iki kovo mėnesio dviejų didžiausių branduolinių pasaulio valstybių Branduolinės rizikos mažinimo centrai (BRMC) tiesiogine linija nuolat keitėsi informacija apie raketų ir bombonešių judėjimą. 2022 m. pagal „New START“ sutartį, įsigaliojusią 2011 m. ir apimančią didelio nuotolio branduolinių ginklų ribojimą, perduota apie 2 tūkst. tokių pranešimų. Nebeperduodama. Kaip ir kas pusmetį teikta naujausia informacija apie kovinių galvučių skaičius. Tiesiogiai apsilankiusios abi pusės viena kitos netikrino nuo 2020-ųjų kovo.
Kol kas Rusija ir JAV dar laikosi kovinių galvučių skaičiaus ribojimų, numatytų sutartyje. Be to, šalys pagal ankstesnį susitarimą keičiasi pranešimais apie numatomus balistinių raketų paleidimus (pastaraisiais mėnesiais tokių buvo tik keli). Ryšys tebepalaikomas ir atskirais daugiašaliais kanalais, naudojamais pagal keliolika sutarčių, kuriose numatytas reikalavimas pranešti per BRMC.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tačiau pasaulis krypsta naujų branduolinio ginklavimosi varžybų link. Jas sustabdyti turbūt bus sunkiau nei Šaltojo karo metais jau vien dėl to, kad reikės sudėtingų trišalių atgrasymo susitarimų, įtraukus kylančią Kiniją. Vis didėja pavojus, kad prasidės „grandininė reakcija, kuri sunaikintų visą pasaulį“, kaip Christopherio Nolano filmo pabaigoje sako branduolinę bombą sukūręs Robertas Oppenheimeris.
Prie to, kad žmonija sugebėjo nesusinaikinti, daug prisidėjo aibė JAV ir Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos, pasirašytų sutarčių, kuriomis apriboti branduoliniai ginklai ir sukurtas pasitikėjimas, nors abi pusės ir pasiliko priemones sunaikinti vienai kitą. Dėl sutarčių iš 1986 m. buvusių 70,4 tūkst. kovinių branduolinių galvučių šiandien pasaulyje liko 12,5 tūkst. (žr. grafiką).
Tie laikai baigiasi. Pagrindinės priežastys keturios: JAV pasitraukimas iš sutarčių, Rusijos invazija į Ukrainą, Kinijos plečiamas branduolinis arsenalas ir lūžio technologijos. Pradėkime nuo JAV. 2002 m. prezidentas George’as W. Bushas pasitraukė iš Antibalistinių raketų sutarties (kuri ribojo priešraketinę gynybą), nurodęs Šiaurės Korėjos ir Irano keliamą pavojų. 2019 m. prezidentas Donaldas Trumpas, taip pat respublikonas, pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (draudusios turėti tos kategorijos raketų), minėdamas Rusijos sukčiavimą ir Kinijos kilimą.
Prezidentai demokratai ginklų kontrolei buvo labiau nusiteikę. Dėl „New START“ susiderėjo Barackas Obama, o 2021-aisiais penkeriems metams pratęsė Joe Bidenas. Pagal ją abi pusės strateginius branduolinius ginklus (didelio nuotolio ir didelės naikinamosios galios) riboja iki 1550 dislokuotų kovinių galvučių ir 700 dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų (TBR), bombonešių ir iš povandeninių laivų leidžiamų balistinių raketų.
„New START“ neapima nestrateginių, kitaip sakant, taktinių, ginklų kontrolės, paprastai mažesnių, skirtų mūšio laukui. Manoma, kad Rusija jų turi 1800, o JAV – tik 200. Neapima ir Rusijos kuriamų branduolinės energijos varomų sparnuotųjų raketų ir torpedų. Bet Rusija skundžiasi, kad neįtraukti JAV sąjungininkų britų ir prancūzų, turinčių po daugiau kaip 200 kovinių galvučių, branduoliniai arsenalai. 2026-ųjų vasarį „New START“ baigs galioti. Tolesnio susitarimo tikimybė maža. Po mažiau kaip trejų metų gali nelikti paskutinio rimto pasaulio branduolinių ginklų kiekio suvaržymo.
Dėl to kalta Rusijos invazija į Ukrainą ir nuolatiniai grasinimai panaudoti branduolinius ginklus. Vakarų šalys apginklavo Ukrainą, bet nesiuntė savo karių, iš dalies bijodamos trečiojo pasaulinio karo. Vasarį Rusija pareiškė, kad sustabdys „New START“, nebeteikdama pranešimų. JAV tuo pačiu atsakė kovą ir birželį. Nuo tada abi pusės vis mažiau tikros kitos pozicija, todėl išaugo balansavimo ties pavojinga branduoline riba pavojus, ypač kai Kremlius įsitraukęs į karą. Lenkija sako, kad Rusija pradėjo kelti taktinius ginklus į Baltarusiją.
Prezidentai demokratai ginklų kontrolei buvo labiau nusiteikę. Dėl „New START“ susiderėjo B. Obama, o 2021-aisiais penkeriems metams pratęsė J. Bidenas.
Nepamirškime ir Kinijos, kuri jau skuba plėsti branduolines pajėgas. Neribojama sutarčių, ji ilgai laikėsi „minimalaus atgrasymo“ politikos turėdama kelis šimtus kovinių galvučių. Bet iki 2035 m. jos arsenalas, Pentagono skaičiavimu, pasieks gal 1,5 tūkst. vienetų ir priartės prie „New START“ numatytos dislokuotų galvučių skaičiaus ribos.
Branduolinė įtampa gali pasklisti plačiau ir nenuspėjamai. Indija, turinti neišspręstą ginčą dėl Kinijos sienos, gali jaustis priversta išplėsti arsenalą, kuris šiuo metu, kaip skaičiuojama, apima per 160 kovinių galvučių. Tada ir Pakistanui, turinčiam maždaug tiek pat, gali pasirodyti būtina didinti skaičių. Šiaurės Korėja, turinti gal 30 kovinių galvučių, intensyviai bando TBR. O Iranas yra per žingsnį nuo branduolinės valstybės statuso.
Naujos technologijos gali pabloginti padėtį. Hipergarsines raketas sunkiau pastebėti ir numušti nei balistines. Gerėjant jutikliams ir didėjant tikslumui auga nerimas dėl netikėto puolimo, išvedančio iš rikiuotės. Plintant dirbtiniam intelektui (DI) kyla klausimų, iki kokio lygio branduoliniame kare galėtų kovoti kompiuteriai.
Reaguodami amerikiečiai branduoliniu kardu gal dar ir nemosuoja, bet demonstruoja, kad turi. Balistinėmis raketomis apginkluoti JAV povandeniniai laivai, paprastai ištisus mėnesius patruliuojantys nematomi, pastaruoju metu vis tai šen, tai ten iškyla. Liepą „USS Kentucky“ prisišvartavo Pusane, Pietų Korėjoje, o „USS Tennessee“ buvo užsukęs į Fezleiną Škotijoje. Balandį prie Guamo krantų karinio jūrų laivyno vadai iš Japonijos ir Pietų Korėjos lankėsi povandeniniame laive „USS Maine“. Pernai spalį, matyt, kaip ženklas Iranui, „USS West Virginia“ iškilo Arabijos jūroje, kad galėtų įlipti JAV centrinės vadavietės vadovas.
Shutterstock„Tylioji tarnyba“ nebėra tyli. „Negali turėti patikimo atgrasymo, jei neparodysi savo pajėgumų, – leidiniui „Breaking Defense“ sakė JAV povandeninių pajėgų Indijos ir Ramiajame vandenynuose vadas, kontradmirolas Jeffrey Jablonas. – Jei priešas nieko nežino apie konkrečią atgrasymo priemonę, tai ji – ne atgrasymo priemonė.“
JAV nori patikinti sąjungininkes, kad išplėstinis atgrasymas – pažadas ginti jas nuo branduolinio puolimo, net jei jos susilaiko nuo branduolinių ginklų, tebėra stiprus. Lenkijoje ir Pietų Korėjoje yra norinčių, kad JAV jų šalyse laikytų laisvakrites branduolines bombas B61. JAV nesutinka. Bet povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis demonstruojami kaip perspėjimas priešams ir nuraminimas draugams.
Amerikiečiai intensyviai modernizuoja visas tris savo branduolinės triados šakas diegdami naujas žemės, oro ir jūros sistemas. Nerašytas tikslas – sustiprinti branduolinės pramonės bazę, kad galėtų gaminti daugiau ginklų ateityje, jei jų prireiktų. Yra norinčių tuo neapsiriboti. Kovą biudžetinės Lawrence’o Livermoro laboratorijos, kuri taip pat projektuoja kovines branduolines galvutes, paskelbtame darbe nurodoma, kad dabartinės JAV branduolinės pajėgos yra „vos vos pakankamos“. Baigus galioti „New START“, JAV turėtų jas išplėsti per „skubų paleidimą į apyvartą“, dislokuodamos šiuo metu rezerve laikomus ginklus, pavyzdžiui, sudėdamos kelias kovines galvutes ant TBR, o iki to laiko rodyti, kad gali tai padaryti.
JAV „pajėgumai paleisti į apyvartą“ didesni nei Rusijos. Amerikos mokslininkų federacija, agituojanti už pasaulinės rizikos mažinimą, skaičiuoja, kad nuo abiem šalims dabar tenkančių dislokuotų strateginių kovinių galvučių, kurių yra po maždaug 1670 (federacija skaičiuoja kitaip nei „New START“), JAV per porą metų galėtų skaičių padidinti iki 3570, Rusija – iki 2629. Daliai ekspertų neramu, kad didžiosios valstybės taip pat gali atnaujinti branduolinių ginklų bandymus (tokia idėja aptarta D. Trumpo laikais).
Ypač amerikiečiams neramu, kad Rusija ir Kinija gali susivienyti prieš juos, kai jau yra paskelbusios apie „draugystę be ribų“ ir vykdo bendrą oro ir jūrų erdvės patruliavimą.
Kalbėdamas apie branduolinės pusiausvyros „lūžio tašką“, J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas birželį pareiškė, kad JAV pasiruošusios aptarti ginklų kontrolę su Rusija ir Kinija „be išankstinių sąlygų“. Nei Rusija, nei Kinija neskuba priimti pasiūlymo. Žinant didelius jos nuostolius Ukrainoje, Rusija arba jaučiasi per daug nuskriausta, arba per daug priklauso nuo branduolinių ginklų, kad galvotų apie naują susitarimą. O Kinijai limitai neatrodo, kad būtų įdomu, galbūt kol pasieks JAV lygius skaičius.
Būtent lygių skaičių pagrindu dėl ginklų kontrolės susitarė JAV ir Rusija. Bet trise susitarti sunkiau. Ypač amerikiečiams neramu, kad Rusija ir Kinija gali susivienyti prieš juos, kai jau yra paskelbusios apie „draugystę be ribų“ ir vykdo bendrą oro ir jūrų erdvės patruliavimą. J. Sullivanas tvirtina, kad JAV nereikia turėti daugiau, nei sudėjus turi mūsų varžovai, jiems atgrasyti. Bet spaudimas JAV didinti skaičius gali pasirodyti neatsispiriamas, mano Jamesas Actonas iš Carnegie tarptautinės taikos fondo. Kol JAV laikysis politikos rinktis karinius taikinius, kai branduoliniai ginklai nutaikomi į priešininkės branduolinius objektus, siekiant juos neutralizuoti, daugiau varžovių turimų ginklų reikš, kad ir JAV jų reikės daugiau.
Pasaulių griovėjas
Prie G. W. Busho sekretoriaus pavaduotoju politikai Pentagone dirbęs Ericas Edelmanas svarsto kitaip, prisimena Šaltojo karo skaičiavimus apie galimybę gauti pirmą smūgį ir vis tiek sugebėti pridaryti priešui nepriimtinos žalos: „Jei turi du priešus, jie turi po 1,5 tūkst. ginklų ir vienas tau kerta, bet atsilaikai, o tada atsakai tuo pačiu, kokių rezervų tau lieka kitam priešui? Kol kas nelabai žinome tikrąjį skaičių, bet turbūt daugiau nei 1550.“
Kadangi nedaug vilčių, kad bus pasirašyta naujų sutarčių riboti branduolinius ginklus, JAV galvoja apie mažiau oficialius susitarimus su Kinija, kad krizės nevirstų konfliktu. Antai J. Sullivanas pasiūlė į karštųjų linijų ir pranešimų sistemą, turimą su Rusija, įtraukti visas penkias nuolatines JT Saugumo Tarybos nares. Bet Kinijos reakcija nepradžiugino. Jis susumavo ją šitaip: „Jei automobilyje segi saugos diržą, tai tave skatins važiuoti greičiau ir beprotiškiau ir tada papulsi į avariją. Taigi tam tikru atžvilgiu geriau neturėti saugos diržo.“
Dar sunkiau kontroliuoti dirbtinio intelekto taikymą, nes jo nei gali matyti, nei suskaičiuoti kaip TBR. Net jei DI gali padėti priimant sprendimus, JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ragina priimti normą, kad branduolinių ginklų naudojimo srityje visada privalo dalyvauti žmogus.
JAV BRMC tebedirba visa komanda ir apie 40 žmonių prižiūri linijas, Vašingtono ir Maskvos santykiuose tikėdamiesi geresnių laikų. „Prižiūrėti tą liniją esant geriems santykiams svarbu, o dar svarbiau kilus įtampai, nes galimas apsiskaičiavimo poveikis išauga, kai kiti kanalai įtempti“, – sakė vienas JAV pareigūnas. Visada čia pat yra rusiškai kalbantis žmogus. Išmintingesniame pasaulyje būtų ir kalbantis kiniškai. Filme R. Oppenheimeriui pasako, kad jis davė žmonėms galią sunaikinti save. Kyla klausimas, ar žmonija dar turi galios save išgelbėti gresiant naujiems branduoliniams košmarams.
BEREKLAMOS:
