2022 m. prezidento rinkimai Brazilijos vyriausybei duos progą atšaukti politiką, prisidėjusią prie pasaulinės klimato kaitos. Šalies teritorijai priklauso 60 proc. Amazonės atogrąžų miško, anksčiau sugerdavusio labai daug anglies dioksido. Bet nerimą kelia 2021 m. žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas, kuriame nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį tas miškas tapo anglies dioksido šaltiniu. Kalti miškų gaisrai ir naikinimas, kuris nuo tada, kai 2019 m. darbą pradėjo populistinis prezidentas Jairas Bolsonaro, išaugo daugiau kaip 40 proc.
Jam dirbant aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas ir baudos nusirito į rekordines žemumas. Aktyvistų teigimu, tai paskatino nelegalų kirtimą, kasybą, galvijų auginimą ir žemės susigrobimą. Birželį aplinkos ministras Ricardo Sallesas atsistatydino, federalinei policijai pradėjus tyrimą įtariant jo dalyvavimą medienos kontrabandoje (jis neigia prasižengęs).
Ekologiškesnis prezidentas bandytų kovoti su tokiais nusikaltimais. Remiantis apklausomis, J. Bolsonaro veikiausiai pralaimės rinkimus. Jo įpėdiniui gali pavykti įtikinti Vokietiją ir Norvegiją atnaujinti Amazonės fondo, skirto taisyklėms įgyvendinti ir tvariai plėtrai, finansavimą, sustabdytą 2019 m. sunerimus dėl J. Bolsonaro politikos. Naujas prezidentas galėtų taip pat atnaujinti derybas su prezidentu Joe Bidenu, pasiūliusiu sukurti 20 mlrd. JAV dolerių atogrąžų miškui skirtą fondą, kai Brazilijoje bus matyti rezultatai.
Brazilija – viena iš saujelės šalių, kurios nepadidino iki 2030 m. numatyto emisijos mažinimo tikslo. Ruošiantis JT deryboms dėl klimato Glazge, buvo neaišku, ar šalies vyriausybė pagaliau nebereikalaus „dvigubo skaičiavimo“, kad anglies dioksido kreditai, kuriuos ji parduoda kitoms šalims, būtų įtraukti ir į jos pačios emisijos mažinimo skaičius. Jei šalis atsisakys tokios pozicijos ir po derybų susiformuos pasaulinė rinka, Brazilija galėtų gauti milijardus dolerių, kad išsaugotų atogrąžų miško sklypus, kuriuos parduoda kaip kreditus. Tenykštė savanoriška rinka pastaraisiais metais klesti.
