ScanpixNorint laimėti ateities karus, amerikiečiams reikia naujų ginklų, naujų tiekėjų ir naujos viešųjų pirkimų sistemos
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Ukrainos fronte karas tikrai nėra toks miglotas kaip anksčiau. Įvairių jutiklių prikimšti palydovai ir bepiločiai orlaiviai nuolat skenuoja kiekvieną mūšio lauko centimetrą, o dirbtinis intelektas (DI) iš karto interpretuoja surinktus duomenis. Abiem pusėms dabar kur kas lengviau pastebėti ir pulti viską, kas juda – tai viena priežasčių, kodėl ankstesniuose karuose vyraudavę plataus masto puolimai čia beveik neduoda rezultatų.
Didelį vaidmenį šiose permainose atlieka JAV. Jos padeda Ukrainos pajėgoms konstruoti pajėgesnius ir pigesnius dronus nei, pavyzdžiui, Afganistane ir Irake dislokuoti orlaiviai, ir sukurti DI grįstą „žudymo grandinę“, pagal kurią nustatomi taikiniai ir į juos nukreipiami sviediniai ir raketos – dažnai giliame priešo užnugaryje. JAV įmonės yra šios naujos eros priešakinėse gretose. Jų atstovai reguliariai lankosi Ukrainoje pasižiūrėti, kaip veikia jų ginklai, ir atitinkamai jų atnaujinti. Privatus kapitalas plūsta į amerikiečių įmones, siekiančias perkurti įprastinį mūšio lauką. 2024 m. gruodį duomenų įmonė „Palantir“ tapo vertingiausia pasaulyje gynybos sektoriaus rangove, išstūmusi aviacijos ir kosmoso milžinę RTX. Kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, „Palantir“ rinkos kapitalizacija sudarė tik nedidelę dalį RTX kapitalizacijos. Dabar ji jau daug didesnė (žr. 1 grafiką).
