ScanpixNarpliojame painų Prancūzijos magnato palikimą
Kas yra didžiausias Prancūzijos kapitalistas? Amerikiečiai pamanytų, kad šis klausimas – anekdoto pradžia. Tų, kurie į klausimą žiūri rimtai, pirštai nukryptų į Vincentą Bolloré, kuris beveik keturis dešimtmečius statė imperiją, aprėpiančią Afrikos uostus ir Prancūzijos vamzdynus, mokamą TV, elektromobilius, didžiausią pasaulyje muzikos leidėją ir daugybę kitokios veiklos.
Gegužės 29-ąją verslininkas, kuriam 67-eri, pasitraukė iš suraizgytos imperijos branduolio – „Bolloré SA“ – valdybos. Už Paryžiaus vykusiame metiniame akcininkų susirinkime jis pasiuntė paskutinį oro bučinį keliaklupsčiaujantiems akcininkams ir atsisveikindamas kiekvienam padovanojo po tris butelius vyno (iš „Bolloré“ vynuogyno).
Pasiekusi 23 mlrd. eurų prekybos apimtį ir turėdama 81 tūkst. darbuotojų pasaulyje „Bolloré“ grupė liudija, kad jos vadovas geba daryti verslą. Jo valdymą įvertinus blaiviau, atsiveria painus palikimas. Paaiškėja, kad magnatas – netobulas kapitalizmo pavyzdys. Jo įpėdiniams reikėtų pasimokyti.
