Shutterstock nuotr.Po ilgo miego Europoje bunda veržli dvasia
Mintis apie versliems žmonėms neprielankią Europą kadaise būtų kėlusi juoką. Kai „Dutch East India Company“ XVII a. išgyveno geriausius laikus, jai reikėjo tiek kapitalo, kad prireikė išrasti viešą vertybinių popierių biržą. Anuomet investuotojams nekliudė, kad bendrovė žiauriai elgiasi su čiabuviais.
XX a. pradžioje įkurtos tokios milžinės kaip „L’Oréal“, šiandien didžiausias pajamas gaunanti grožio imperija, ir danų „AP Moller Maersk“, didžiausia konteinerinių laivų bendrovė. Tada užgimė ir dauguma Vokietijos vidutinių įmonių, vadinamųjų Mittelstand, kurioms tenka daugiau nei pusė šalies darbo vietų.
Gal ir nėra ko stebėtis, kad žemyne, kurį nuniokojo du pasauliniai karai, XX a. antroje pusėje įkurta daug mažiau įmonių, kurioms buvo lemta rimtai augti. Bet Europa taip ir neatgavo apetito kurti sparčiai augantį verslą. Per tris praėjusius dešimtmečius JAV užgimė keturios milžinės – „Google“, „Amazon“, „Tesla“ ir „Facebook“ (dabar vadinama „Meta“), kurių vertė perkopė 1 trln. JAV dolerių. O Europoje nė viena iš naujųjų įmonių nepasiekė nė 100 mlrd. JAV dolerių. Vieną šio amžiaus pradžios pirmūnę, „Skype“, 2011 m. už 8,5 mlrd. nusipirko „Microsoft“. Kita, „Spotify“, šiandien verta tik 48 mlrd. dolerių. Artimiausia technologijų milžinei europiečių įmonė SAP įkurta trejais metais anksčiau nei „Microsoft“, bet verte daugiau kaip penkiolika kartų atsilieka nuo pastarosios.
