Renkantis naują ECB pirmininką vyks ilgos politinės derybos
Ant euro zonos centrinio banko vadovo pečių gula didelė našta. Rūpintis piniginiu ir finansiniu vieno iš didžiausių pasaulio ūkių stabilumu – tik viena Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pareigų. Kadangi Europa neturi bendros fiskalinės institucijos, ECB taip pat veikia kaip valiutos bloką prilaikantis ramstis. Kritiniais momentais pats pinigų sąjungos išgyvenimas, regis, priklauso nuo to, ką sakys ir darys pirmininkas. Tokios didelės atsakomybės neturi nei JAV, nei Japonijos, nei Jungtinės Karalystės centrinių bankų vadovai.
Su dideliais reikalavimais gaunama ir didelė įtaka. Netikintiems tereikia prisiminti 2012 m. liepą. Graikams taikomos palūkanų normos pūtėsi ir investuotojai pradėjo galvoti, kad euro zona subyrės. Bet pažadėjęs „imtis visų reikiamų priemonių“ eurui išgelbėti, ECB vadovas Mario Draghi nuramino rinkas. Tas įsipareigojimas ir dabar, po šešerių metų, padeda kontroliuoti Italijos valstybinių obligacijų pajamingumą, nors nuogąstaujama dėl naujosios šalies vyriausybės ekonominės politikos.
M. Draghi dirbs iki 2019 m. spalio, bet grumtynės, kam atiteks jo vieta, jau prasidėjo. Įpėdinis bus pasirinktas po ilgų 19 euro zonos narių derybų. Palyginti su tuo, pernykštis procesas, kai amerikiečiai Federalinio rezervo sistemos vadovu pasirinko Jerome’ą Powellą, atrodo vieni niekai.
